Knyga,privertusi patikėti , jog tavo gyvenimo mokytojai ateina visai netikėtai.

Neseniai perskaičiau rašytojos Susanos Tamaro romaną “Eik,kur liepia širdis’.Ši daug išgyvenusi moteris primena,kad pikčiausias žmogaus priešas-tai jis pats sau ir kad vienintelis tikras kelias yra tas,kurį parodo širdis.
Paprastai šį romaną negali skaityti.Jis parašytas dienoraščio forma ir skaitant jį atrodo,kad tai tavo dienoraštis arba jis skirtas tau.
Manau, moteris visoje Žemės planetoje yra ta pati. Anot rašytojos,vyrams buvę geriau:jie turėjo profesiją,domėjosi politika,kariavo.Jie galėję savo energiją išlieti ir išsklaidyti kitur. “Mes ne.Iš kartos į kartą mes sukomės po virtuvę,vonią, žingsniavome tūkstančius žingsnių,darėme tūkstančius gestų,buvome kupinos apmaudo ir nepasitenkinimo”.Prisimindama apie savo motinos,senelės ir pažįstamų gyvenimus,S.Tamaro sako,kad tai”raketa,kuri sprogsta taip ir nepakilusi aukštyn”.
Išgyvenusi skaudžią vaiko netektį,nuo vyro ir dukters slėpusi savo aistrą mylimam žmogui,romano herojė savo gyvenimo saulėlydyje kalba atvirai ir nuoširdžiai. Ji mananti,kad tik sulaukęs tam tikro amžiaus staiga pastebi,jog “sodas ir namas,kur gyveni,kad patogu,gražu arba visai atsitiktinai,o tavo sodas,tavo namas, jie priklauso tau kaip kriauklė joje tūnančiam moliūskui.Tu sukūrei kriauklę iš saves, jos sienelėse įrašei savo istoriją,šis namas lukštas yra aplink tave,virš tavęs,po tavim,tikriausiai ir po mirties jame liksi su savo džiaugsmais ir kančiomis,kuriuos patyrei jame gyvendamas”.
Ateina metas,kai nebegali tylėti.Taip,lukštas,kuriame gyveni,storėja,tvirtėja ir vieną dieną jame atsiranda plyšys.O negalėdama susitaikyti su tuo,pradedi maištauti. Maišto samprata ne revoliucinė. Ji moteriškai žavi ir išmintinga.Tau per keturiasdešimt.Tu eini išdidžiai gatve iškėlusi galvą,tu šypsaisi pasauliui.nesvarbu,kad šiandieną tave skaudžiai įžeidė vyras ar už darbą neatsiskaitė darbdavys.Galbūt beeidama suksi galvą,kuo užkaišioti finansines skyles ar spręsi,kaip išsisukti iš vienos ar kitos keblios situacijo,bet,žiūrėk,likimas pasibels į tavo namus,pasiūlys išeitį. Nesakau,kartais moteriškai nubrauksi ašarą,netramdydama jų,nes,pasak knygos autorės,”tramdomos ašaros nusėda ant širdies,per laiką padengia ją tarsi pluta ir stabdo nelyginant kalkės skalbimo mašinos mechanizmą’.
Manau,apie likimą žmogus susimąsto sendamas.Pasak S.Tamaro,paprastai mes šį atradimą padarome sulaukę keturiasdešimties,ir kad pamatytum likimą tokį,koks jis yra iš tikrųj,turi pagyventi dar truputį.O pamatai štai ką:nueitas kelias ilgesnis už tą,kuris liko,imi regėti tai,ko nematei pirma.Nueitas kelias ne tiesus,o su daugybe atšakų,kas žingsnis stovi stulpas su rodykle,rodančia kitą kryptį.Nuo to,ar eisi tiesiai,ar pasuksi į šalį,priklauso tavo likimas,kuris visą laiką yra šalia tavęs”.
Širdis,mano rašytoja S.Tamaro,yra mūsų sielos vidurys.Tai lyg ugninis kamuolys,kuris dega ir šviečia.Jei žmogus siekia tos šilumos ir šviesos, jo gyvenimas,metams bėgant,darosi tvirtas kaip medis.”Žinok,kad medį su vešlia laja ir menkomis šaknimis labai greitai išrauna vėjas,o medžio su gausiomis šaknimis ir maža laja labai iš lėto slenka syvai.Tik tada,kai tavo šaknis ir laja augs proporcingai,galėsi teikti pavėsį ir prieglobstį,o atėjus laikui sužydėti ir duoti vaisių”.O kai prieisi daug kelių ir nežinosi,kuriuo pasukti,teigia rašytoja,atsisėsk,alsuok giliai kaip kūdikis ir lauk,lauk,lauk.”Sėdėk ir tyloje klausykis širdies.O jai prabilus,stokis ir eik,kur ji tau liepia”,-sako knygos”Eik,kur liepia širdis”,Susana Tamaro.
Tą vakarą susikaupusios mintys man dar ilgai neleido užmigti.Nežinau,ką galiu šiame gyvenime dar nuveikti,tačiau džiaugiuosi,jog mano širdis nerimsta ir aš mokinuosi klausytis jos balso…

Irena Valužė 2001m.

WP_001228

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: