“Bomža”

Irena Česnavičienė

2002 m.

(viena gyvenimo istorija)

Būna tokių rašinių, kaip susitikimų, kurių neįmanoma  pamiršti.   Jie, tarsi paskubomis nupirktas ir suvalgytas šokoladas : suvalgei visą, o kartumas liko. Kodėl, nežinai iki šiol.

Straipsnis straipsnyje

Prieš daugelį metų mano straipsnis „Vienišas vilkas“ buvo laikraščio redaguotas  kitu pavadinimu -„Bomža“.Pirmą kartą susidūrusiai su šiuo pavadinimu panorau sužinoti ,kokia jo atsiradimo istorija.Pasklaidžius interneto puslapius tapo aišku, jog žodis „Bomža“ kilo iš sovietinių laikų, kai žmogui, neturinčiam aiškios gyvenamos vietos, į pasą buvo dedamas štampas- „BOMŽ“ Iki šiol lietuviai kalbininkai vieningai nesutaria, kaip juos  literatūriškai  pavadinti .Yra visokių versijų ,bet liaudyje prigijo šis, trumpas -„Bomža“. Pasidomėjau . kaip interneto skaitytojai  supranta šį žodį : „ Bomžas – tai žmogus, kuris gyvena konteineryje po balkonu ir knisasi, ieškodamas sau valgyt“, „tai žmogus,kuriam norisi vadintis „Valkata“, ar „Benamiu“, bet mes vadiname Bomžais.“, „tai purvinas, prasigėręs keikūnas ir prašantis pinigų ,“jei neturi turtingų dėdžių ir negali įstoti į universitetą, jei tave tarpuvartėje primušė, sulaužė, niekas neduos darbo, neturėsi pinigų butui , tai taip visą gyvenimą ir bomžausi“. Mano pačios sutiktas   „bomžą“, pries daugelį metų dievagojosi pakeisiąs savo gyvenimą iš naujo,o jei noriu daugiau sužinoti apie „bomžų“ gyvenimą,” įlysk į kailį ir pati jame pagyvenk“-sakė trejus metus valkatavęs klaipėdietis Aurimas. Tąkart jam buvo pasisekę rasti moterį patikėjusia juo ir priglaudusia jį savo namuose.

Vieniši vilkai

Aurimui 46 metai. Iš pirmo žvilgsnio nepasakytum, kad šiam vyrui teko pajusti purvo skonį. “Bet kokiomis sąlygomis reikia stengtis išlikti žmogumi“,-sako jis. Visąlaik galvojęs, kad toks gyvenimas laikinas ,nepraradęs vilties. Dėl to, kad kadais neteko namų ir šeimos, kaltina save. Santuokoje su pertraukomis išgyveno 26 metus. Turi  suaugusį sūnų. Žmoną  mylėjęs. Ji  buvusi  pirmoji  Aurimo  meilė.Kiek  pagyvenęs  pas tėvus  pensininkus  mažame miestelyje ir neneorėjęs jiems ilgiau sėdėti ant sprando,atvyko į Klaipėdą ieškoti darbo. Gyvenimas išmokė visokio amato:elektriko,santechniko,dailidės,gali vairuoti mašiną.Tačiau darbo mieste nepavyko susirasti-amžius,matyt,darbdaviams per senas. Uždarbio ieškojęs ir pas ūkininkus.Visą dieną sunkus fizinis darbas,o už tai – liesas maistas “kaip kiaulėms” ir 1o litų.. Rinko butelius pajūryje,metalą.O vakare su draugeliais padarydavo gramelį ,išsikalbėdavo. Draugus rinkdavosi atsargiai. Tokie žmonės nepasitiki vienas kitu, .nusivylę gyvenimu. Vieni kaltina degtinę, kiti narkotikus, treti – save. Aurimas vienatvės nekeikdavęs, savaitėmis klajodavęs vienas, tik vakarais, matydamas skubančius namo praeivius, ilgėdavęsis namų ir pavydėdavęs tiems, kurie juos turi.

Valkatų kastos

Kaip ir bet kuri bendruomenė, jie taip pat turi savus įstatymus. Vieniši vilkai skirstomi į savotiškas kastas: vagių, darbininkų ir  „padsosnikų“. Pastarieji ,anot Aurimo, net ir geriausiom sąlygom nemokės gyventi ;geriau nuo pat ryto stovės prie turgaus ir lauks draugelių, kad galėtų išgerti. Yra ir namų  „padsosnikai“: tie turi stogą virš galvos, tačiau nespėja prabusti, o jau apie degtinę svajoja.

Moterų tarp jų mažiau. Tačiau jos greičiau degraduoja. Aurimas pasakojo pažinojęs vieną, kurią tėvai kvietė sugrįžti namo, tačiau ši neidavusi. Silpnoji  lytis greitai nusigeria. Vagia irgi dažniau moterys, paprastai iš parduotuvių.Visai atskirą kastą sudaro narkomanai. Vienintelis jų tikslas- „įsidurti“. Su tokiais, anot Aurimo, geriau nesusidėti.Žiemą, sunkiausiu periodu, labai daug benamių iš Kalotės sąvartyno persikelia į miestą Sąvartyne jiems nebėra kas veikti: miesto „bomžos“ ištuština šiukšlių konteinerius, šiukšliavežys dar jas ir supresuoja. Sąvartyno gyventojai savo kolegas „miesčionis“ vadina vagimis.Kai pilvas reikalauja, sako Aurimas, apie savigarbą negalvoji. Maisto atliekos-išsigelbėjimas nuo bado. Šiukšlių konteineriuose rausiasi ne tik „bomžos“, bet ir nemažai pensininkų, turinčių pastogę, tačiau neprasimaitinančių iš pensijos.Konteineriuose esama ir gerų dalykų: veikiančių televizorių, magnetofonų, net pinigų Aurimas pats radęs 5 JAV dolerius, 50 litų ir seną piniginę su 800 Lt.Kartą  atkapstęs  200 knygų. Dalį pardavė, kitas skaitė.Valkatų vasarą į Klaipėdą atvažiuoja ir iš Kauno, Vilniaus, Raseinių. Svetimų “valymas” Klaipėdoje ne toks griežtas kaip  kituose miestuose.

“Turtingas neatjaus”

Dažniausia, sako Aurimas, sušelpia paprasti žmonės,”biedni”.Vienas “Sirijaus” darbininkas davė penkis litus sakydamas,j og šiandien turi darbo ir gali duoti, o rytoj gal pačiam teks atsidurti gatvėje. Nuo turtingo gali gauti tik į kailį,- sako Aurimas.Pasakojo vieną naktį šildęsis namo laiptinėje ir grįžusi namo smagi “šiepų” kompanija susiruošė jį mušti, bet moteris užstojusi. Vėliau ta pati moteris atnešė jam degtinės ir užkandos. Nevalgęs, tik išgėręs degtinę. Moteris pakvietusi jį užeiti į butą ir dar išgerti. Tenai išgėręs vėl pilną taurę..Kambaryje puotavusi vyrų kompanija sumanė iš jo pasityčioti:jei išgersiąs dar vieną taurę- duosią  50 litų. Aurimas, kad ir kaip buvo jam negerai, išgėrė. Vienas jų su panieka numetė pinigus:“uždirbai“.Aurimas užsigavo ir atsisakė paimti „uždarbį“.Vėliau moteris pasivijusi ir įdavusi pinigus bei šiek tiek maisto.Paprasti žmonės duodavo po keletą litų ar nupirkdavo alaus,-pasakojo vyriškis. Kartais pasisekdavo padirbėti prie turgaus, sunešiodavo dėžes, už tai šeimininkai duodavo maisto produktų, kurių pasibaigęs realizacijos laikas. Kaimiečiai dalindavo paprasčiausias daržoves.taip sukdavosi kas dieną. Kaip voverė užburtame rate.Tačiau toks gyvenimas, pasak Aurimo, užgrūdina:“Susėdę su vyrais svarstydavom, jei ištiktų Apokalipsė ,mes išgyventume,o kiti –ne.

Utėlės ėda ne tik kūną

„Labdarinėje“ prie santuokų rūmų, anot Aurimo, dirba malonios moterys – duoda pasikeisti apdarus bei leidžia nusimaudyti po dušu. Prie Jono kalnelio esančioje vokiečių „labdarinėje“ Aurimas stebėdavęs, kaip atvažiuoja poniutės su mersedesais ir pasiima labdarą (patalynės komplektus ir pan.).Atvažiuoja ir pigių drabužių parduotuvių savininkės.vienu žodžiu, grietinėlės nugriebti…Sportininkų gatvės rajone esančiame maisto labdaros skyriuje pagal sąrašus galima gauti kai kurių produktų. Aurimo draugas parsinešęs konservų, ant kurių buvo užrašytas galiojimo laikas – 1986 metai.Vaistus taip pat gauna tik pasibaigusio vartojimo termino.Aurimas mano, kad „bomžos“ paprasčiausiai „baiginėja savo dienas“. Valdžios jie nedomina, jai žmogus reikalingas tik iki rinkimų,-svarsto jis. Yra Klaipėdoje nakvynės namai vyrams. O kur  dingti moterims? Pragyvenimas juose mėnesiui kainuoja  60 Lt.Tuos pinigus reikia kažkaip užsidirbti. Be to, ne kiekvienam nakvynės namai tinka. Nenori čia būti narkomanai, mėgėjai išgerti.. Mat ten galioja griežta tvarka. Benamis yra gyvenimo sužalotas, nežinia, kiek vilties ir valios pastangų jam likę. Utėlės ėda ne tik kūną, sako Aurimas:jos drasko ir sielą.

Reikia kito žmogaus peties

95 procentai benamių neturi jokio asmens dokumento.Aurimas pasakojo,kokius kryžiaus kelius perėjo,kol gavo laikinąjį piliečio pažymėjimą.Dabar tvarkosi dokumentus pasui gauti(ankstesnįjį pametęs).Jei nebūtų nuėjęs tiesiai pas Migracijos skyriaus viršininkę,tai paso, kurio laukia jau nuo lapkričio mėnesio, turbūt dar ilgai nebūtų regėjęs.Šiandien buvęs benamis į gyvenimą žiūri tiesiai.Jo svajonė susitvarkyti dokumentus ir susirasti darbą.Savo bendražygiams Aurimas linkėtų surasti gyvenimo atramą. Sau atramą jis jau suradęs-tai kito žmogaus,supratusio ir atjautusio jį, petys.Atsirėmęs gali stotis ant kojų ir šitaip užsitarnauti pasitikėjimą.

Kraupus nutikimas

Aurimą ne kartą esu sutikusi švarų, tvarkingai apsirengusį ir vietinių „bomžų“ kompanijoje. Mačiau, kad tarp jų jis jautėsi esąs „bosu“ . Kaip sužinojau vėliau, jis sutvarkė dokumentus, gavo pasą, bet darbo neieškojo(jam vis nesisekdavę). Vėliau, į moters namus pradėjo vedžiotis savo draugelius, o vieną dieną apvogęs ją, dingo. Nuo mūsų susitikimo praėjo dešimt metų. Kartą, atostogaudama Lietuvoje, pro savo namų kiemo tvorą pamačiau einantį pavargusį žmogų. Nežinau kas: ar tų butelių, skambančių jo krepšyje garsas, ar jo šilta apranga karštą vasaros dieną, Nežinau kas  (ar tuščių butelių skambesys, ar šilta apranga karštą vasaros dieną) privertė mane atidžiau į jį žvilgtelti . Kažkur aš jį buvai mačiusi. Palydėjusi  žvilgsniu,  nuėjau toliau darbuotis. Kitą dieną, atsivertusi miesto laikraštį, pamačiau nužudyto ir į smėlį įkasto žmogaus galvos nuotrauką. Laikraščio korespondentas paaiškino,kad naktį, „bomžų rasborkių“ metu nužudytas pusamžis vyras.  Į mane ‘žvelgė”  jis- Aurimas, kuris kažkada mušėsi į krūtinę, žadėdamas užbaigti vienišo vilko keliones, kuris norėjo būti suprastas ir mylimas. Nejučia prisiminiau  patarlę:“Kiek  vilką bepenėtum- vistiek  į mišką žiūri.“ Šiandieną mąstau, jei vakar, prie mano namo tvoros  būčiau jį užkalbinus, ar būtų nuo to kas  pasikeitę? Vienas Dievas težino, – Žmogų ar bomžą‘ jis pasitiks.

Pabaiga

Nepraėjus savaitei po šios publikacijos,išgirdau  savito rusų režisieriaus,keturiolikos žymių kino juostų autoriaus (filmas “Brat”,”Brat-2″,”Kočagar”) ir kt., Aleksejaus Balabanovo ištartus žodžius apie tokius ,kaip buvo Aurimas:”Tai rojaus paukšteliai, juos reikia mylėti, maitinti ir gailėti”.  Ilgai mano ausyse skambėjo šie žodžiai. Pasak kino kritikų, kažkada apie mūsų epochą kalbės S.Balabanovo filmai. Matomai,viskam turi ateiti laikas

Image

Be komentarų

1 Comment (+add yours?)

  1. Anonymous
    May 19, 2013 @ 22:30:50

    Aciu, kad pasidalinote savo mintimis. Privercia ir pacia susimastyti, prisiminti zmones, kuriu jau daug metu nesu maciusi ir nieko apie juos girdejusi… Tikiuos jiems sekasi kur kas geriau nei jusu aprasytam herojui 🙂

    Like

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: