Patirties batai

Snieguolė Mockienė-mokytoja, muzikė, poetė, prieš eilę metų man davusi interviu,šiandieną,manau, kalbėtų tą patį .Jei Dievas,sukurdamas žemę buvo pirmasis dirigentas, tai muziką pajautė ir įprasmino tie,kurie  išgirdo žemės balsą. Jų mūza gyvena kartu su kūrėju jau milijonus metų…

Kūryba- Dievo dovana,tai šviesa kuri tave pakrauna.Gebėjimas spontaniškai tai pajausti ir išsilieti-didžiulė laimė. Ir vis dėlto kūryba turi patirties batus:kiekvienas eilėraštis ar prozos kūrinys yra išnešiotas. Muzika ir poezija man yra viena erdvė.Kurdamas ją jauti.Ji pilna spalvų,muzikos,neapčiuopiamų formų. O žodžiai yra tik dalis tos erdvės.Savo kūrybos šaltiniu laikau patį gyvenimą. Man įdomūs žmonės  .Bendravimas su jais padeda suvokti,kad gyvenimas yra pati dižiausia Dievo dovana žmogui ir kad skuba neturi sudrumsti žmogaus vidinės ramybės.

Vaikystė-svarbiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis.Begalinė atsakomybė tiems,kas dirba su vaikais. Mažas žmogutis pirmiausia turi jaustis saugus. Skaudu, kad jau keleri metai,kai vaikų veiduose matau vis mažiau šypsenos.Tėvų problemos atsispindi juose.  Didelį džiaugsmą patirdavau bendraudama su ansamblių vaikais. Jautėme, jog esame vieni kitiems reikalingi. Gera duoti tiems, kuriems to reikia.Vyresnės mergaitės pačios kurė dainoms žodžius, muziką. Aš joms buvau,  tik vyresnė patarėja.

Vien pažiūrėjus į medžio lapą pamatai,koks jis tobulas ir išbaigtas.Tačiau gamta man yra tik materialios harmonijos pavyzdys, o bendraujant su žmonėmis- kaip muzikoje- reikia paliesti visas stygas, kad išgautum tobulą garsą, pasiekiantį slapčiausias sielos kerteles.

Snieguolė Mockienė

Lyg ir apie orą-lyg ir apie žmones…

(beveik rimtai)

Ilgai galvojau – ką daryti?-

kaip savo pyktį numalšinti sutikus

pavyduolį,kaišiojantį visur trukdžius

manam kely.

Smalsuolį – naršantį po mano sielos

garderobą pasmailintu ir pateptu

lyg derva liežuviu?

Piktuolį, geliantį angim? – ir t.t. , ir t.t.

Kol vieną dieną sugalvojau

– palyginti piktuosius žmones

su oru!

Yra gi oras blogas

– na ir kas ? Argi dėl blogo oro

iš kelio suksi tikslan skubančias pėdas?

O ir žinai – blogi orai netruks ilgai

ir greitai pasibaigs.

Bus ir puikių dienų , kaip ir gerų žmonių.

Taigi moralas toks:

jei oras Tau nepalankus , tegul nekeičia

tai tavo planų(tik apsirenk šilčiau ,

pasiimk skėtį , kaliošus…).

O nuo piktų žmonių gal prisidenk

juoku?

RDCEBSXHd9FMVU8g4HCSXTAW

Snieguolė Mockienė 2002 m.

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: