Dangus pilnas pauksčių…

Reinoldas Liaudanskas-Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių augintojų klubo pirmininkas.Žmogus ,mylintys gamtą,balandžius,žmones,meną.Visko  neišvardinsiu,nes Reinoldas, trykšdamas energija  gali “prigaminti” tiek daug naujo, kad  nebesuspėsi ( gyvenu ne Lietuvoje) žengti su šiuo geru,paprastu ir nuoširdžiu žmogumi koja kojon. Prieš dvi vasaras  matėmės palangiškio dailininko Vytauto Kuso parodos atidaryme.Ta proga Reinoldas išleido iš narvelio savo gražuolius balandžius. Šie ,  linksmai purptelėję, pakilo į dangų, o aš suglumusi Reinoldo paklausiau: kaip jie sugrįš į namus? Reinoldas, iš pasigėrėjimo blizgančiomis akimis lydėdamas  aukštai į dangų pakilusius pauksčius, trumpai atsakė:”parskris”. Šiandieną, prisiminusi mūsų susitikimus galvoju,jog jis,kaip jo augintiniai,tvirtas savo gyvenimo kelyje ,o laikini sunkumai negali jo išvesti iš pusiausvyros.  Mudu su Reinoldu panašūs meile gamtai. Neatsitiktinai  išvedžiau šią paralelę. Savo sode užauginau vijoklinį klevelį. Per dešimt metų jis išsiplėtė apvyniojęs sodo kėdę. Kėdės  viduryje pastačiau balandės skulptūrėlę. Atrodytų nieko čia keisto,taip ir turėjo būti ,tačiau nežinau kodėl, kaskart eidama pro šalį aš jai nusišypsau (gražu)…

ImageImage

Palangiškiui Reinoldui Liaudanskui, ne vieną dešimtmetį auginančiam aukštaskraidžius balandžius atrodo,kad šie gražūs pauksčiai padėjo gyvenime suvokti, jog žmogui, kaip ir pauksčiui, reikia erdvės bei laisvės. O mylėdamas gamtą niekada nepadarysi nieko bloga.

Turinčiam miškininko-inžinieriaus diplomą  ir 15 metų dirbusiam pagal specialybę, Reinoldui Liaudanskui teko,kaip ir daugeliui žmonių, paragauti įvairios duonos. Buvo komersantas,vėliau bedarbis,bet jis niekada nebuvo atsisakęs minties,jog kada nors ir vėl dirbs tai, prie ko labiausiai linksta širdis.Rekomenduotas savo draugo,Reinoldas ilgą laiką dirbo restorane sodininku-landšaftininku. Žinau,jog jo sutvarkytais ir apsodintais gėlynais žavėdavosi ne tik miestelėnai. Nuo vaikystės pamėgęs gamtą,namie auginęs triušius, paukščius, domėjosi ir fotografija. Jį ypač domina senoji Palangos architektūra. Kaip pats sakė, tai esąs jo hobis. Na, o balandžiai Reinoldo gyvenime atsirado tada, kai vaikystėje jo kaimynas nusivežė į Klaipėdos turgų ir nupirko jam pirmuosius kaštoninius vartiklius. Po to prasidėjo rimtas darbas:statė balandines ir domėjosi įvairiomis paukščių rūšimis. Reinoldas pasakojo  apie sportinius, mėsinius, dekoratyvinius balandžius, o kalbėdamas apie aukštaskraidžius, kuriuos augina savo sode,sakė, jog ši veislė įtraukta į Pasaulio nykstančių balandžių sąrašą. Lietuvoje šia rūšimi domisi 800 žmonių, bet ,pasak jo ,kodėl mes,kaip tai daro japonai,augindami bonsus,savo patirtį ir žinias negalėtume perduoti iš kartos į kartą.Juk aukštaskraidžių balandžių veislė sukurta būtent Klaipėdos krašte ir pajūrio zonos apylinkėse XIX a. antroje pusėje. Ji yra pripažinta pasaulyje, įtraukta į Pasaulio retų balandžių registrą. Lietuvos balandininkai yra susirūpinę,kad ši veislė dėl įvairių priežasčių nyksta.Visoje Lietuvoje aukštaskraidių balandžių karvelių likę 500-800. Klaipėdos aukštaskraidžiais domisi ir juos augina Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir net Pietų Afrikoje.Keliolik apaukščių augintojų Klaipėdos apskrityje ir kituose miestuose stengiasi išlaikyti šios Klaipėdos krašto pauksčių veislės genofondą,-pasakojo Reinoldas.Jis minėjo Kretingą ,kuri nuo seno žymi senais balandžių augintojais.”Senieji balandininkai miršta,todėl savo patirtį bei žinias turėtume perduoti iš kartos į kart ,organizuojant balandžių parodas,skrydžių varžybas”,-minėjo Reinoldas.Jis taip pat džiaugėsi,jog dienos šviesą išvydo pirmoji Lietuvoje išleista knyga apie Klaipėdos aukštaskraidžius.

Tad, kuo gi ypatingas šis paukštis?” Geros išvaizdos ,grakštus,pakylantis iki debesų .Gerai skraidantys balandžiai kartais ir nebegrįžta”,-šypsosi paukščių mylėtojas.Tada , prieš dešimt metų, palikusį savo klasės draugą besirūpinant pavasariniais bundančios žemės darbais , išsinešiau  su savimi Reinoldo papasakotą jo vaikystės prisiminimų vaizdą :”Dangus pilnas pauksčių…”

Gera,- sako seniai gamtą pamilęs  žmogus .Image

Irena Česnavičienė-Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: