Vienas paveikslas

Žmogaus atmintis amžina,kaip amžinas žmogaus-kūrėjo gyvenimas.Po daugelio metų noriu vėl prisiliesti prie mano atmintyje išlikusių man mielų žmonių ir pasikalbėti su tais,kuriems ypač brangūs jie buvo.Mano pašnekovė- dailininkė Gintarė Uogintaitė, žymiųjų lietuvių menininkų Bronės Mingailaitės Uogintienės ir Broniaus Uoginto duktė.

HM4P5DAdUtbX79e72T0FEVLT

Dailininkė G.Uogintaitė

Menininkų Meka

Pasak Gintarės,tėvo rankomis statytas vasarnamis Palangoje vaikystės prisiminimuose išliko kaip tai, kas gyvenime gražiausia. Dabar, prabėgus keliems dešimtmečiams, be galo šilta žmonių bendravimo atmosfera,  buvusi jos namuose, gyva ne tik prisiminimuose.-tai tapo gyvenimo vertybe.Gintarė pasakojo,kad jų namuose rinkdavosi beveik visa menų aristokratija:poetai Albinas Žukauskas ir Eugenijus Matuzevičius,dramaturgas Juozas Grušas,teatro  aktorius Vaclovas Blėdis,kompozitorius Balys Dvarionas, architektas Zigmas Lanzbergis, skulptorius Gediminas Jokūbonis, dailininkas profesorius Antanas Gudaitis, skulptorius Vladas Ambraziūnas, Panevėžio dramos teatro vyr.režisierius Juozas Miltinis. Įdomūs pašnekesiai menininkų Mekoje” tęsdavosi iki vėlyvos nakties. Uogintų namuose buvusi “ta geroji bohemiška atmosfera”,kaip šiandien Gintarei atrodo, formavo jos vaikišką vaizduotę.Ji prisiminė,kokius nuostabius vaidinimus jie ,vaikai,rodę savo “kiemo teatre”, ir kokiu rimtu veidu į juos žiūrėdavo kaimynas A.Gudaitis… Ir po tėvų mirties kiemas neliko tuščias.”Artimi žmonės vis užeidavo ir užeis”,-sakė menininkė. Tokią pat šiltą ir nuostabią atmosferą Gintarė buvo vėl pajutusi, kai ji kartu su savo vyru Donatu (šviesaus atminimo D.Bielskus,buvęs “Akiračių” redaktorius) dvejus metus praleido gyvendama ir dirbdama Čikagoje. Kaip prabėgusios vaikystės ir jaunystės prisiminimai, taip ir gyvenimas Amerikoje, buvo tas laikas”kuriuo gyvenome”,-su nostalgiška gaida balse kalbėjo Gintarė.

Tapyba

Anot Gintarės Uogintaitės, vasarnamyje buvo ne tik bendraujama- čia dažnai vykdavo rimtas kūrybinis darbas. Antanas Gudaitis, Albina Makūnaitė,  Augustinas Savickas ir Gintarės tėvai piešdavo A.Miškinio, A.Žukausko, B.Dvariono, Ambraziūno, J.Miltinio portretus. Uogintų kolekcijoje yra ir penki įvairių dailininkų nupiešti tėvo portretai bei autoportretai. Gintarės tėvai buvo surinkę didžiulę knygų biblioteką. Bet pati didžiausia vertybė-puiki menininkų darbų kolekcija:Leopoldo Surgailio, Augustino Savicko, Prancūzijoje gyvenusio Vytauto Kasiulio darbai,Vinco Kisarausko, Aloyzo Stasiulevičiaus ir jos tėvų tapyba,grafika,  skulptūros.

Abu Uogintų vaikai pasirinko menininkų profesijas,nors tėvai norėjo,kad Bronius taptų architektu, o Gintarė studijuotų anglų kalbą. Bet jau taip gyvenime susiklostė,kad Gintarės brolis pasirinko tėvo mėgtą klasikinę ir išlaikytą tapybą, o ji nuėjo mamos pėdomis, apsistojo prie emocingo piešimo būdo.Broniui patinka piešiniais įamžinti Vilniaus architektūrą, o Gintarei -abstrakcija, natiurmortai. Menininkė yra surengusi personalines kūrybos parodas Kaune,Vilniuje, Čikagoje, Paryžiuje, Danijoje.

Atmintis

Pasak Gintarės Uogintaitės, nedaug Lietuvoje yra šeimų, kuriuose visi menininkai. Bronius Uogintas,norėdamas atskleisti senosios kartos dailę,tėvo darbus ne kartą yra pristatęs parodų salėse.Abiejų Uogintų darbai buvo eksponuojami Seimo rūmuose,”Medalio” galerijoje Vilniuje, Klaipėdos parodų rūmuose. Tai buvusi didelė paroda, kadangi dalis tėvo paveikslų surinkta iš muziejų,privačių kolekcijų ir namų kolekcijos.

O mus su Gintare sieja šilti vaikystės prisiminimai, kadangi greta vienas kito stovi mūsų tėvų namai.Mano atmintyje liko daugelis nuostabių bendravimo nuostabių akimirkų,kurios,susitikus ir po kelių dešimtmečių, atgyja pačiomis gražiausiomis spalvomis.Pamenu, kai gimė  mano pirmagimis, Gintarės tėvas man padovanojo dar neišdžiūvusį,dažais kvepiantį paveikslą. Tą dieną, kai pagimdžiau sūnų, jis piešė saulėto rudens vaizdą, kurį regėjo pro savo namų langą. Paveiksle matėsi Dvarionų sodas, mano tėvų namo kampas ir klevas su aukso spalvomis švytinčiais lapais. Per daugelį metų šis paveikslas keliavo iš vienos vietos į kitą, tačiau jis visada buvo kartu su manimi ,manau, ir po manęs pasiliks su manim…

Irena Česnavičienė         2001m.

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: