Keturiasdešimt meilės taisyklių

Seniai seniai,mano klasės auklėtojas,nusipelnęs Lietuvos mokytojas Jonas Brindza man buvo išpranašavęs kultūringos knygos skaitytojos ateitį. Kiek save prisimenu, turėdama kad ir menkiausią pinigų sumą, visada skubėdavau į senąjį Palangos knygyną J.Basanavičiaus gatvėje (kaip gaila ,kad jo nebėra) ir pirkdavau knygą.Taip, matomai, pamažu formavosi mano, kaip” negalinčios nerašyti”, meilė literatūrai, poezijai. Namie turiu sukaupusi nemažą biblioteką, o grįždama iš atostogų Lietuvoje, visada parsivežu naują knygą. Turiu bibliotekininko išsilavinimą . Bibliotekoje dirbau  17 metų. Pamenu, mes su savo kolegėmis ruošdavome knygų apžvalgas Anapilyje (tuomet buvo “Jūratės” sanatorijos klubas) . Susirinkdavo didžiulis būrys poilsiautojų (smagu prisiminti). Šiandien noriu savo dienoraščio skaitytojams pristatyti knygą, kurią parsivežiau pastarąjį kartą ir kuri man paliko gilų pėdsaką.Tai- jaunesniosios kartos turkų rašytojos Elif Shafak knyga “Keturiasdešimt  meilės taisyklių”.

Keletas žodžių apie autorę. Elif Shafak( Elif Šafak g.1971 m.)-žymiausia ir populiariausia turkų rašytoja,šiuo metu gyvenanti tai Stambule,tai Londone.Kontraversiška,aistringa jos proza pakerėjo daugybę viso pasaulio skaitytojų,jos kūriniai išversti į daugiau nei dvidešimt pasaulio kalbų.Lietuviškai išleistas jos skandalingas romanas “Stambulo pavainikė” (Tyto alba,2010 m.)

“Kerturiasdešimt meilės taisyklių”- tai aistringas ir patrauklus pasakojimas apie du lygiaigrečiai tekančius gyvenimus:Elos Rubinštein,keturiasdešimtmetės amerikietės, namų šeimininkės, ir XIII a. sufijų mistiko Rumio.Šiuos likimus skiria aštuoni šimtai metų, o jungia…meilė. Meilė,kurios ieško Ela ir meilė,kuria alsuoja Rumis. Ką daryti,jei tau keturiasdešimt metų,vaikai užaugo,o jausmai vyrui išblėso? Kad išsklaidytų tuštumą,Ela Rubinštein įsidarbina literatūros agentūroje,nustebindama savo šeimą. Pirmoji užduotis-perskaityti romaną “Saldi šventvagystė”,pasakojantį apie sufijų mistiką Rumį ir jo mokinį Šamsą,ir parašyti recenziją. Knyga taip sukrečia Elą, kad ji visai netikėtai parašo laišką jos autoriui. Taip prasideda Elos pasikeitimo ir meilės istorija:”Tačiau tai įvyko. Ir įvyko taip greit,kad Ela,tiesą sakant,neturėjo laiko susivokti,kas vyksta,neturėjo laiko griebtis atsargumo priemonių,jei tik nuo meilės išvis galima kaip nors apsisaugoti.Meilė Elą užklupo staiga ir netikėtai,tarsi į ramų jos gyvenimo tvenkinį nežinia iš kažkur būtų įmestas akmuo. Pirmą kartą Ela,perskačiusi sufijaus Rumio mintį,kad meilė- tai gyvenimo esmė ir prasmė, susimąstė:”meilė ištinka visus,net tuos,kurie jos vengia-net tuos,kurie vartoja žodį “romantika” nepritarimui išreikšti.”

Kiekvienas knygos skyrius prasideda raide B,kuri pagal Korano slėpinius įkūnija visatą.Knygos herojės Elos,kaip ir jos mokytojo Rumio gyvenimai, kryžiavosi vedini vienintelio pažinimo ,ateinančio į širdį per kančią . Įgytą “turtą” sufijas  nori patikėti  kaip palikimą  pačiam ištikimiausiam savo draugui-savo mokiniui Šamsui. Jis sako :”Kelias į Tiesą – tai širdies, o ne proto darbas.Tegu tave pirmiausia veda širdis! Ne protas. Sutik ir iškviesk į dvikovą savo nafs, galiausiai ją įveik širdimi.Pažinęs savo ego,galėsi pažinti ir Dievą.” Elos vidus ,drąskomas prieštaringų minčių kovoja ant svarstyklių  dėliodamas padorumą, atsakomybę už savo vaikus ,ilgus metus, pragyventus santuokoje, vyro neištikimybę, aplinką,kuri nedovanoja upei, pasukusiai vandenį į kitą pusę. Knygos herojė atsiduria  aklavietėje tarp savo kasdienybės ir to, kas ją slėgė. Ar ji norinti gyventi taip, kaip gyveno iki šiol? Mes nežinome,kada gyvenimas padovanos tai,ko nusipelnėm. Į jos širdį pasibeldė meilė ,kuri peraugo į viską griaunančią jėgą. Elos mąstymas, pereidamas  į kitą lygmenį- už “saldžios šventvagystės”, nugali protą.  “Protas visada atsargus,jis pataria: “saugokis perdėtos estazės”,o meilė sako: “Ak, nesvarbu! . Šok,nebijok!”. Protas ne taip lengvai subyra, užtad meilė per akimirką gali virsti griuvėsiais.Bet griuvėsiuose dažnai slypi lobiai. Sudužusi širdis slepia turtus”. Pasak Rumio mokinio Šamso , molį, kad jis taptų tvirtas, būtina uždegti nepakeliamoje kaitroje-taip ir Meilė tobulėja tik kančioje. Meilės paieškos kiekvieną iš mūsų keičia. Daugiau įsiklausydami į save,į savo savastį , mes tarsi praregime iš naujo. Pasaulis juda tokiu greičiu, kad mes, žmonės, neįstengiame to nei suprasti, nei suvaldyti:”Dalys keičiasi, bet visuma išlieka ta pati. Kai pasaulį palieka vienas vagis ,gimsta kitas.Kekvieną padorų žmogų, kuris išeina, pakeičia kitas padorus žmogus.Taip ne tik niekas nelieka, kaip buvo, bet ir niekas iš esmės nesikeičia. Mūsų religija – meilės religija. Mus visus sieja širdžių grandinė. Jei ( ir kai) nutrūksta viena grandis, kur nors kitoje vietoje,kitu laiku gims kitas.” Ela išeina pas savo mylimąjį žinodama, kad jis sunkiai serga. Ji žino ,kad jai skirti tik trupiniai, po gausiai vaišėmis  nukrauto stalo. Judviejų laikas būti kartu truks tik metus, bet meilė-iki gyvenimo pabaigos . Elos išėjimas iš  šeimos apvainikuotas didžiule meile savo artimiesiems.Ji pagamino patį gardžiausią patiekalą, serviravo stalą, ištraukė geriausius indus, pamerkė gėlių. Tokiu  geros žmonos ir mamos įvaizdžiu ji  nupiešė paveikslą (išeiti reikia gražiai), o į rankas pasiėmusi lagaminą  dar kartą prisiminė vieną iš Šamso taisyklių: “Niekada ne per vėlu klausti savęs:”Ar aš pasirengęs pakeisti savo gyvenimą? Ar pasirengęs keistis iš vidaus?”.

Meilės taisyklės nepavaldžios laikui.  Jos Elą ( ji pasirenka mylimąjį) ir Rumį (Šamsas nužudo Rumį) išlaisvina :”Dievas yra kruopštus laikrodininkas. Jo tvarka yra tokia tiksli, kad viskas žemėje vyksta nustatytu laiku. Ne anksčiau ir ne vėliau. Ir visiems, be jokios išimties, laikrodis eina tiksliai. Nes kiekvienam yra laikas mylėti ir laikas mirti”.Išlaisvinę Meilę, kaip gyvenimo vandenį, mylintyjį, kaip ugnies sielą ,” ugnis pamilsta vandenį, pasaulis pradeda suktis kita kryptim”,-teigia knygos herojai .Ar meilei reikia taisyklių? Į tai atsako pati knygos autorė :”Gyvenimas be meilės yra tuščias. Neklausk savęs, kokios meilės ieškoti,-dvasinės,ar materialios, dieviškos ar pasaulietiškos,rytietiškos ar vakarietiškos…Perskyros tik gimdo naujas perskyras. Meilė neturi nei pavadinimo, nei apibrėžimo.Ji yra tokia, kokia yra, paprasta ir gryna.”

WP_000104

dviese…

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: