Alfredo Tytmono palikimas

5dLRHYUYB9fF038gEV0Q2gHb

Tokį Alfredą Tytmoną mena bičiuliai ir artimieji

Prieš 15 metų Anapilin išėjo filosofas ,Klaipėdos universiteto docentas Afredas Tytmonas.Kolegos ir draugai dar suspėjo pasveikinti šį šviesų žmogų šešiasdešimtmečio proga išleidę atmintinę,kurioje, be kolegų sveikinimų,buvo surinkta ir mokslininko darbų bibliografinė medžiaga. Praėjus virtinei metų galvoju,jog žmonės išeidami palieka materialius dalykus, Alfredas Tytmonas  paliko knygas ir filosofinę mintį-Gyventi! Mudu su Alfredu sieja giminystės ryšiai. Aš dėkinga likimui,kad pažinojau šią asmenybę,mačiau jo mamą;orią ir išmintingą moterį, mielai bendrauju su šimkaitiškę Birute(Alfredo pussesere ), nuo kurios energija trykšte trykšta, didžiuojuosi  jo sūnumi Kęstučiu, sūnėnu savo…Sakau,gal niekur niekas nedingsta?Juk išsakyti žodžiai,geri darbai, nuoširdumas yra neįkainuojamas?.. Šiandien į rankas paėmiau Vlado Gurnevičiaus sentencijas((Tytmono šeimos dovana) atsiskleidžiau pirmą pasitaikiusį puslapį ir perskaičiau tą vietą,kur Alfredo raudonu pieštuku pabraukta ir pažymėta trimis šauktukais:”Užmaršties dulkės sunkesnės už antkapio plytą”. Tą pasakė poetas ir filosofas.

Atmintis

“Štai jau pusė šimtmečio skiria mus nuo didžiojo mūsų aušrininko dr.jono Šliūpo mirties- nuo tos totalinės gairės žmogaus gyvenime,kai ypač prasminga tą gyvenimą prisiminti,apžvelgti bei apmąstyti apie žmogaus išrėžtą vagą tautos būtyje”Šią ištrauką iš Alfredo Tytmono straipsnio “Aušrininko dr. Jono Šliūpo mirtis” pasirinkau neatsitiktinai. Manau,šviesaus žmogaus atminimas -amžinas:pažinojusių jį širdyse, mintyse, kūrybiniame palikime,tautos būtyje.Alfredas Tytmonas paliko ne tik prisiminimą,jis paliko mokslinius darbus.Paliko didžiulę biblioteką,kurioje net 15 tūkst. knygų. Docentas niekada nebuvo turtingas.Turėdamas kad ir menkiausią sumą pinigų, už juos pirkdavo knygas. Net iš kūrybinių komadiruočių jis  parsiveždavo sunkiai pakeliamus knygų ryšulius. Knygos buvo šio žmogaus gyvenimo credo. Brangiausias velionio turtas šiandien gyvena Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos lentynose,Tomo Mano memorialiniame muziejuje Nidoje ir Vilniaus universiteto istorijos fakulteto katedroje . Šia proga doc.Alfredą Tytmoną prisimena draugai ir bičiuliai.

Juozas Šikšnelis,Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas:

“Pastebėta,kad po žinomo žmogaus mirties išsiplečia draugų ratas.Ar ne paradoksas?Ypač kai reikia rašyti ar pasakoti apie velionį prisiminimus.Iš kalno pranešu,kad mudu su A.Tytmonu buvome ir bičiuliai ,ir kone priešai,bet atsisveikinome prieš jam išeinant vėl tapę bičiuliais,kurdami visokiausius projektus.Vėlgi yra pastebėta,jog vyrai pykstasi dėl moterų,pinigų ar garbės.Mudu su Alfredu susipykdė… Tomas Manas,o tiksliau-rašytojų namelis Nidoje.Nesinori prisiminti užmarštin nugrimzdusių dalyjų,juolab kad abipusė nuoskauda buvo nuplauta geroku gurkšniu “Trejų devynerių”.Paskutinis bendravimas buvo,kai Alfredas su vietiniais socialdemokratijos  vadais rengė konferenciją,kuri vyko bibliotekos skaitykloje. Netuščiažodžiaudamas galiu pasakyti tik tiek: su Alfredu bendrauti maloniausia buvo neformalioje aplinkoje ir nieko vienas kitam neįsipareigojant,tada atsiskleisdavo Tytmono intelektualiniai horizontai ir sielos gelmės.Antro tokio tarp mano pažįstamų  nėra.

Vieną dieną išgirdau telefono ragelyje Tytmono jaunesniojo balsą.Kęstutis kartu su mama ir ponia Irena Česnavičiene nutarę dovanoti bibliotekai Alfredo Tytmono knygas! Ir ne tik knygas,bet velionio rankraščius! Mainais į tokį dosnumą mes įsipareigojome išsaugoti dovanotos bibliotekos branduolį kaip nedalomą visumą. Tytmono kolekcija ras savo vietą retų knygų kolekcijoje.Alfredas Tytmonas paliko mūsų mieste tegul ir neilgą, bet ryškų pėdsaką,tad saugodami jo knygų bei rankraščių kolekciją,viliamės,jog deramai įprasminsime jo atminimą”.

V.T.Jonušienė,Tomo Mano memorialinio muziejaus direktorė:

“Dr.Alfredas Tytmonas T.Mano namelyje moksliniu bendradarbiu dirbo penkis metus ir paliko ženklų pėdsaką.Jis dalyvavo rengiamuose Tomo Mano seminaruose,paskelbė daug vertingų publikacijų apie rašytojo nidiškąjį laikotarpį,palaikė ryšius su žymiausiais rašytojo tyrinėtojais Vokietijoje. Mirus dr.A.Tytmonui,jo sūnus Kęstutis 1999 m. perdavė tėvo sukauptą Tomo Mano archyvą mūsų muziejui. Tai knygos,mokslininkų monografijos apie rašytojo kūrybą,medžiaga apie šeimos narius(daugiausia įvairių publikacijų išraukos),paties mokslininko rankraščiai.

Rimantas Černiauskas,Klaipėdos m. rašytojų sąjungos pirmininkas:

“Alfredas buvo vienas iš aktyviausių “Baltijos ” almanacho autorių,žmogus,kuris pats pasiūlydavo straipsnius ir temas. Tuo metu jis globojo Tomo Mano muziejų Nidoje,gal todėl dauguma jo straipsnių ir sukosi apie Tomą Maną arba jo namelį. Kita mėgstama tema buvo Mažoji Lietuva, lietuvybės idėja Karaliaučiaus krašte.Nebaigtą Alfredo Tytmono straipsnį apie hercogą Albrechtą Branderburgietį,Karaliaučiaus universiteto steigėją,publikavome “Baltijoje” jau po autoriaus mirties. Pasinėręs į savo darbus,Alfredas pamiršdavo pats save,savo,deja ,jau gerokai išklibintą organizmą.Užėjo,atsimenu,į rašytojų sąjungą pasidalinti mintimis apie knygą,kurią rengėsi sudaryti-įvairių tautų ir kalbų poezijos rinkinį,skirtą Nidai ir Tomo Mano nameliui. Gyrėsi,kad pats jau surinkęs gal tris dešimtis tokių eilėrasčių,kuriuos būtų galima papuošti grafikos darbeliais ir Nidos vaizdų nuotraukomis. Jis kalbėjo,o man ir dabar akyse stovi nesveikai įraudęs jo veidas.Paklausiau kaip jaučiasi. Numojo ranka.Buvo ką tik grįžęs iš Vokietijos, kur 10 dienų be jokių vaistų nuo kraujo spaudimo. Pamiršęs juos įsidėti, nenorėjęs dėl tokių smulkmenų trukdyti kolegų vokiečių. Gal ta smulkmena jam kainavo gyvybę.Po keleto dienų sužinojau,kad Alfredą ištiko insultas”.

Geruldas Žiliukas,KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto vyr. mokslinis darbuotojas:

Doc.A.Tytmoną pažinojau dar nuo studijų Kauno medicinos institute, kur jis studentams dėstė filosofijos mokslus,vedė seminarus. Mėgau jį už filosofinės minties pateikimo originalumą,aiškumą ir žinių gilumą.Jo paskaitose ir seminaruose buvo akcentuojamos įvairios filosofinės pažiūros ir negirdėjom būdingų sovietiniam laikmečiui lozungų.Buvo paprastas ir suprantamas,atviraširdis ir pasirengęs visada padėti žmogui.Moksle buvo nuoseklus ir įvairius klausimus spręsdavo iš esmės. Net ir dabar nežinau ar doc.A.Tytmonas buvo įsitikinęs ateistas… Dėl labai gero vokiečių kalbos mokėjimo ir žinių apie T.Maną buvo labai populiarus tarp vokiečių, atvykstančių į Nidą,ir Vokietijoje. Daug įvairios informacijos buvo sukaupęs ir apie aušrininką Joną Šliūpą. Su A.Tytmonu mėgdavome prie alaus bokalo aptarti šio laikmečio klausimus bei kitas įvairias problemas. Originalių minčių gausumu jis buvo nepralenkiamas, sakydavo:”Man reikia ,Geruldai, su tavim pasikalbėti, bet ne dėl gydymo…”Asmeniniame gyvenime nebuvo praktiškas,pasitikėdavo visais.Labai mylėjo vaikus, ypač jaunėlį, nes šis domėjosi istorija.Atmintyje liko kaip šviesus žmogus.”

Pabaigai

Visų sunkiausia-priversti,kad tave išklausytų.

“Brangieji draugai!-prasideda vienintelis,ilgą laišką primenantis Žano Melje kūrinys “Testamentas”-Gyvas būdamas,aš negalėjau atvirai pasakyti,ką maniau apie santvarką ir žmonių valdymo būdą,apie jų religijas ir papročius.Todėl aš nutariau jums parašyti po savo mirties”(A.Tytmonas.Žanas Melje.Knyga mokiniams. V.:Šviesa,1989 m.)

Parengė ir užrašė Irena Česnavičienė                2001 m. -2013 m.

3 Comments (+add yours?)

  1. irenavaluze
    Dec 08, 2013 @ 12:56:16

  2. irenavaluze
    Dec 01, 2013 @ 20:08:13

    Sveikas, man malonu buvo gauti nuo Tavęs šią žinutę.Aš labai gerai Tave prisimenu,ir per Kčstuęio laidotuves,ir po to,kai susitikome viename mikroautobusiuke į Lėbartus.Gyvenimas,Egidijau,labai trumpas,kaip jį bepasuktum,todėl manau,jog Tytmonų atmintyis turi būti įamžinta,nes jie to verti. Parašyk man,gal norėtum papildyti tuos prisiminimus ir pats.mano elekt,paštas iren_saul@ hotmail.co.uk

    Like

  3. egfidijus strigauskas
    Nov 19, 2013 @ 23:52:25

    gerb.ponia Irena prasykit savo emaila jei galite .cia as suzavetas jusu komentaru ir atsiminimais. as buvau kestucio ir Alfredo darugas. buvau aplankyti atvykes ponios reginos ir ji supazindino su savo seserimis. as tik siais metais is svaro suzinojau kad jusu sesers nebera… kaip man gaila. egidijus

    Like

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: