K.Nastopka:”Darbas ir menas-du draugai”

Konradas Nastopka-žmogus, turintis nemažą psichoterapeuto patirtį. Gera, kai kitam gali padėti surasti išeitį. Pats gydytojas fizinės ir dvasinės stiprybės semiasi iš gamtos, o rašydamas eiles realizuoja save kaip kūrėjas.”Darbas ir menas”- du draugai, kurie vienas kitą papildo,-sakė jau ilgus dešimtmečius kurorte gyvenantis ir dirbantis gydytojas Konradas Nastopka.

Image

Konradas Nastopka 2003 m.

Palanga- geriausia

Pirmą kartą Konradas jūrą pamatė būdamas šešerių. Vėliau, studijų metais, atvažiavęs po traumos į kurortą suprato, kad pajūrio klimatas veikia gydančiai.”Čia pabuvęs porą savaičių, gali beveik metams pasikrauti”,-sakė jis. Prieš daugelį metų pasirinkęs šį miestą ,darbą, sukūręs šeimą ponas Konradas čia jaučiasi geriausiai. Pastaruoju metu gytytojas dirba “Line” ir Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje “Palangos gintaras”. Gydytojui labiau patinka dirbti su suaugusiais žmonėmis.”Vaikai ne tiek suvokia savo ligą, kiek suaugęs žmogus”,-sakė medikas. Į klausimą, ar visada visiems pasiseka padėti, medikas atsakė:”Jei matyčiau, kad negaliu padėti, nesiimčiau”.Ir čia pat pridūrė, jog jo praktikoje nėra buvę nė vieno atvejo, kad pacientas būtų juo nusivylęs. Lygindamas prabėgusius darbo metus, gydytojas sakė, jog anksčiau žmogus turėjo prieinamesnį gydymą nei dabar.

Svarbiausia – svajonė

Pasak gydytojo, ypač dabar, kai grįžome į kapitalizmą, žmogaus laukia dramatiški išbandymai. Tad kas trugdo žmogui būti laimingu? Į tai K.Nastopka atsakė: “Žmogus priverstas eiti prieš savo prigimtį, prieš tikrąjį “aš”, savastį. Gimdami atsinešame programą ir, jei sąlygos tam palankios, žmogus turėtų būti laimingas. Tačiau veikiant įvairiems dėsniams, ne viskas nuo mūsų priklauso”. Pasak gydytojo, medikai, stebėdami sunkiomis ligomis sergančius ligonius, dažnai stebisi, kaip vieni, kantriai ieškodami savyje vidinių jėgų, nugali ligą; kiti, nesugebėdami to padaryti, pasiduoda. Pasak jo, žmogui labai daug gali padėti gamta.”Žmogus yra gamtos kūdikis. Nuolat įsijausdami ir girdėdami gamtos vidinį balsą, būdami su ja jaučiame energiją, kuri suteikia fizinių ir dvasinių jėgų”,-sakė medikas. Šiandieną daugelis žmonių ieško atsakymų pas aiškeregius, tiki pranašystėmis, tad kaip gydytojas vertina žmogaus norą apie tai sužinoti? Pasak K.Nastopkos, jis netiki šarlatanais, kurie tuo piktnaudžiauja. Pranašystėse nėra didelės mistikos, o noras sužinoti apie nepaaiškinamus kosmoso ar kitus reiškinius yra suprantamas dalykas.

Užaugino dukras

Šeima, anot mediko, yra pagrindinis dalykas vaikui normaliai užaugti. Tačiau gaila, jog dabar Lietuvoje ypač pagausėjo asocialių, suskilusių šeimų.Vyro ir moters vaidmuo šeimoje labai svarbūs, nes jie vienas kitą papildo.”Todėl ir auklėdami savo vaikus, vyras ir moteris turi būti kartu. Ponas Konradas užaugino  ir į gyvenimą išleido dvi dukras-Ievą ir Bangą, o netekęs žmonos prisipažįsta: “Iki šiol jos ilgiuosi”. Pasak jo, džiugu, jog abi dukros tvirtai stovi ant žemės: viena pasirinko gydytojos profesiją, kita dirba ambasadoje Vokietijoje. Širdį džiugina ir anūkas. K.Nastopkos namuose ant sienų kabo pačių mylimiausių žmonių portretai, medikas mėgsta klausytis klasikinės muzikos, rašo eilėrasčius. Netrukus turėtų pasirodyti jo poezjos knygelė, kurią iliustruos dailininkas Arūnas Rutkus. Jis bene tiksliausiai ir apibūdino poeto kūrybą: “Vieni eilėraščiai tarsi išpjauti medyje ar išbraižyti vinimi ant metalo, ant senos sienos tinko, ant aprūkusio  garais stiklo užrašyti pirštu, kiti-ant drugelio sparnų, ant delnų, ant krūtų, ant smėlio prie jūros”. Gydytojas gali didžiuotis savo giminės šaknimis. Tėvų namuose, Biržuose, užaugo jis ir jo brolis prof.Kęstutis Nastopka, tėvo sesuo – rašytoja Halina Korsakienė.

Ateities vizijos

Atrodo, už langų -pavasaris. Tačiau žmonių veiduose mažai šypsenų. Kokia Palanga turėtų būti, kad žmogui būtų gera? Palangiškis vardijo: “Romantiška, rami, su nedideliais nameliais,viešbučiais”. Palanga neturėtų būti industrinis miestas, jis joje nenorėtų girdėti garsios muzikos, regėti begalinio mašinų srauto, apsvaigusio jaunimo. Pasak pono Konrado, ištrūkę iš socialistinio lagerio, bet nesukūrę savo kultūros, vaikydamiesi pinigų ir pigaus skonio, daug nepasieksime. Ekonominė padėtis šalyje prasta, todėl, daktaro manymu, kad visi neprarastume vilties, turime eiti į Europą. Ji mums lyg strazdo giesmė,-sakė jis.

Pabaigai

Su Konradu Nastopka paskutinį kartą buvome susitikę prieš dešimt metų tik ką pradėjusioje veiktikti radio stotyje “Fm. Palanga”. Joje vedžiau kultūrinę programą “Mūzos ženklai”. Kaip šiandien prisimenu, buvo malonu žiūrėti į orų, inteligentiškos išvaizdos žmogų,  klausytis jo ramaus balso tembro.  Po eterio, daktaras išskubėjo pas savo merginą.Mačiau Konrado įsimylėjusias akis. Nuo tos dienos praėjo nemažas laiko tarpas. Tikiu, jog daktaras surado savo meilę, išleido jau ne vieną poezijos knygelę, nestokoja pacientų, susilaukė  ne vieno anūko ar anūkės… Žmogui, žinančiam kas yra jo tikrieji draugai, gyvenimas dovanoja dovanas, kurių jis  nusipelnė.

Irena Česnavičienė-Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: