Dainuokim visa Lietuva!

Su savo bendrakursiu grupės “Pusbroliai Aliukai ir sesutė” solistu Kęstučiu Valioniu prieš koncertą Palangos vasaros estradoje kalbėjausi jaukioje kurorto kavinėje.Už lango pliaupė lietus.Paklausus,ar netrugdo lietus koncertuoti,Kęstutis atsakė,kad dar ir kaip. Lietus slegia žmogų.Jį sunkiau išjudinti.

-Kęstai,žinau,kad daug vasarų atvažiuoji į Palangą.Kuo traukia ji tave?

-Į Palangą mūsų kolektyvas atvažiuoja jau daugelį metų. Keletą vasarų  praleidau dainuodamas bare J.Basanavičiaus gatvėje.Niekada nebenorėčiau grįžti į tokį alinantį darbą.Dainavau kartu su Giulija.Keisdavom vienas kitą, nes dirbdami be išeiginių  neretai vienas ar antras užkimdavome.Bet tada buvau jaunesnis ir atrodė,kad visai linksmai leidžiu laiką.Nostalgijos Palangai nejaučiu. Didžiuojuosi, galėdamas koncertuoti Palangos vasaros estradoje,nes tai kiekvienam dainininkui yra prestižo reikalas. Atsimenu,prieš daugelį metų,sėdėjau šioje salėje ir klausiausi vienos daininikės koncerto,galvojodamas,kad man niekada neteks dainuoti.Likimas lėmė,kad šioje scenoje dainuoju,ir dainuoju gana dažnai.

-Pamenu,kai mokėmės Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose,(dabar  Kaipėdos universiteto Menų fakultetas) mūsų specialybės docentė G.Surginienė yra sakiusi,kad tave agitavo pereiti į dieninį skyrių,bet tu kategoriškai pareiškęs:”Negaliu,juk manęs laukia vaikai”.

-Darbas man yra viskas.Tuo metu turėjau daug vaikų kolektyvų (8 kolektyvai).Dirbau Kėdainių rajone,Tiškūnuose.Su vaikų etnografiniu ansambliu dalyvaudavome konkursuose.Be to,turėjau auklėjamąją aštuntokų klasę mokykloje.Kaip dabar pagalvoju,vaikai mylėjo mane. Pamenu,kartą sugrįžus man namo,visa klasė išėjo į mokyklos kiemą manęs pasitikti. Vos sulaikiau džiaugsmo ašaras. Dabar vadovauju vaikų popchorui.  Kėdainių rajone toks kolektyvas yra vienintelis.

-Ar gražus balsas yra Dievo dovana?

-Taip.Tačiau balsą reikia lavinti.Aš pats daug metų dainavau chore.Dainavimo specialybės mokiausi Kauno J.Gruodžio aukštesniojoje mokykloje.Trejus metus tarnavau jūreiviu Juodosios jūros flotilėje.Bet ir čia su vienu lietuviu buvome sukūrę estradinę grupę.Tarnauti kariuomenėje nebuvo lengva,bet,manau,vyriškumo mokyklą išėjau.Mano šeima labai daininga.Tėvas labai gražiai dainuoja.Su juo Vilniuje dalyvavau “Mūsų šeimynėlė” konkurse.Vėliau organizavome didelį šeimos susiėjimą ir surengėme puikią giminių šventę rajone. Myliu savo tėvus.O kad turiu balsą,dėkingas esu jiems.

-Nuo ko priklauso koncerto sėkmė ir kuo skiriasi miesto ir kaimo klausytojas?.Ar tavęs kartais nebaugina pustuštės koncertų salės?

-Koncerto sėkmė priklauso nuo dainų ir tavo paties nuoširdumo.Mūsų kolektyvas daugiausia koncertuoja kaimuose. Mieste koncertuoti sunkiau, nes miesto žmogus daugiausia klausosi dainos,o kaimo žmogui reikia ritmo.Jam patinka linksmos, smagios dainos. Į mūsų koncertus ateina tie, kas mus pažįsta. Ateina,tarsi žinodami,kad mūsų koncerte neteks nuobodžiauti,kad reikės su mumis palinguoti ir padainuoti.Toks mūsų darbo stilius.Tokiu pat stiliumi dirbau ir grupėje “Prologas”. Ištuštėjusios salės nebaugina, nes gerai žinau,kad žmogus nėra pasikeitęs,(ypač kaimo),tik yra pasikeitusi jo finansinė padėtis.Dalyvaujame ir labdaringuose koncertuose.Po tokių susitikimų pajauti dvasios pasitenkinimą.Ir šiaip po koncerto viskas būna labai aišku. Kartais,atrodo,maža žmonių grupelė atnešė daugiau vidinio pasitenkinimo, negu pilna salė.

-Žinau,kad pastaruoju metu tau gerai sekasi: pasistatei namą,gatvėje tave atpažįsta tavo gerbėjai.Kaip jautiesi šioje gyvenimo rolėje?

-Kas mane pažįsta ir dar garsiai tai pasako,visai nemalonu.Metams bėgant vis labiau suvokiu,kad ne piniguose laimė.Materialinis pasitenkinimas yra  tik laikinas dalykas.Gaila pasidaro prarasto laiko.Geriau bendrauti su draugais.Šiandieną susitikau su Giulija Palangoje.Pamatę vienas kitą iš džiaugsmo apsikabinome…Šilti santykiai su ja išliko.Juk su Giulija dainavau aštuonis metus.Puoselėju viltį,kad mudu dar padainuosim. Dabartiniu savo kolektyvu esu patenkintas.Jame dirba darbštūs ir nuoširdūs žmonės.Darbo sėkmė priklauso nuo mūsų visų.Muziką dainoms rašo grupės vadovas E.Melnikas.Eiles kuria klaipėdiškis poetas,pasivadinęs slapyvardžiu “Ryto vyturys”.Grupės solistė Silvija Kairienė taip pat rašo tekstus.Man retai tenka kažką sukurti.Melodiją ir tekstą esu parašęs dainoms “Ačiū,ir atleisk”, “Kaubojus”.Vaikams rašau pats. Kūrybinis įkvėpimas ateina iš sielos ir greitai,lyg pasikeitusi mėnulio fazė.Džiaugiuosi,kad mūsų kolektyvo išleista kasetė “Meilė kalta’ -perkamiausia šalyje. Žmonės,atvažiavę į Palangą,turėtų lankyti koncertų sales.Ką gi čia daugiau veikti,negi įdomu sėdėti vien kavinėse?

Kęstutis Valionis išskubėjo į koncertą.Lauke tebelijo.Palinkėjau jam sėkmės,nors gerai žinojau,kad ir kiek salėje bus muzikos gerbėjų,jie visi sušils nuo grupės atliekamų dainų,ritmo, nuoširdumo atiduoti save kitiems…

Linksmas nuotykis

Mūsų kursas didžiavosi turėdamas  tokį daininką, kaip Kęstutis Valionis. Nė vienas kursiokų pasisėdėjimas neprasidėdavo be Kęsto dainos :”dainuokim aukštaičiai, dainuokim žemaičiai, dainuokim visa Lietuva”. Tai buvo lyg  mūsų kurso himnas. Be abejo, gera buvo jaustis jaunam, klausytis jo išskirtinio balso tembro. Jis mus  užburdavo  tikėjimu , jog viskas ateityje bus gerai. Kas vasarą , sugrįždama į namus Palangoje, ieškau Kęsto koncertų afišose, ar vaikščiodama žymiąją pramogų gatve. Kaip ne keista, tačiau aš visada  jį surandu. Praėjusį kartą išgirdau valionišką balsą skambantį vienoje  vasaros kavinėje. Pamenu, Kęstas tada padovanojo man savo naują diską, papasakojo, jog su kolektyvu koncertavo Airijoje. Vėliau, nusipirkę butelį vyno nuėjome prie vasaros estrados atšvęsti mudviejų susitikimą.  Kai nesimatome ištisus metus-šnektoms nebūna galo. O kaip išsiskirti be dainos ? Paprašiau Kęstučio užtraukti mano mėgstamiausiąją- “Vakarėja,jau vakarėja” . Mano kursiokas dainuoti tyliai nemoka. Netrukus prisistatė policininkai ( buvau užmiršus, kad Lietuvoje dainuoti galima tik iki 11 valandos  vakaro). Laimei, pareigūnai  Kęstutį pažino, nemalonumų išvengėme, o širdyje pasiliko valiūkiško pokšto žavesys,-iki kitos vasaros!

ABAUXPfPKdYUTC3BASh9Ed5E D845RVCdSYE1fUfFrLFNaU45 2dU3f9DtA4AYHfD9USBbX7hH

“Pusbroliai Aliukai ir sesutė”,”Kiek save prisimenu,visada dainavau”,”Treji metai kariuomenėje”.Nuotraukos iš asmeninio K.Valionio albumo.

Irena Česnavičienė-Valužė                2003-2013 m.

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: