Neiššvaistyti to, ką turime

Vieną vasarą Palangos parodų paviljone sustojau prie vieno man patikusio paveikslo.Tada dar nežinojau,kad šio darbo autorius-Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas,tapytojas Algimantas Jusionis.Taip jau ,matyt,nutinka,kad meno kūriniai leidžia suvokti,kad visa tai,kas sukurta kūrėjo,-vertybė.Lyg patvirtindamas mano mintį,klaipėdiškis dailininkas suskubo visiems priminti,kad reikia tausoti kūrėjo gyvenimą ir  “neiššvaistyti to,ką turime”.

Algimantas Jusionis  2001 m.Image

Dailininkas- lyg sportininkas

Algimantas Jusionis parodose dalyvauja  nuo 1979 metų.Nuo to laiko su kitais tapytojais yra dalyvavęs ne vienoje bendroje parodoje,personalines parodas surengęs Klaipėdoje,Šiauliuose,Vilniuje,Hamburge, Liūbeke( dailininkui suteikta “Budenbrokų” vardo stipendija) . Pasak parodos autoriaus,”galima daryti šviesius darbus,nors pats gal nesi gerai nusiteikęs,arba atvirkščiai.Nuotaikos svyravimai nėra pagrindinis dalykas kūrybai”.Svarbiausia,- mano menininkas,-turi turėti savo idėją,temą,stilių,savo kūrybos erdvę. O kad taip būtų,anot menininko,reikia stengtis jaunystėje neiššvaistyti savęs,tobulėti ir likti ištikimam savo siekiams.Menininkui dailininkas panašus į sportininką,šokinėjantį į tolį.Kiek toli jis benušoktų,sportininkas nepraranda vilties kitais metais pagerinti savo rezultatą.Pastaruoju metu Algimantui Jusioniui patinka miesto peizažo temos.Pasak menininko,galima vieną natiurmortą tapyti visą gyvenimą,svarbu,kaip tu jį padarysi.

Pradžių pradžia

Kaip ir kiekvienam žmogui,taip ir meną kuriančiam tik tam tikroje dirvoje pasėtas grūdas išauga į želmenį.Menininko paprašiau papasakoti būtent apie tą pradžių pradžią,formavusią jo,kaip menininko ,pasaulėjautą.Algimantas,trūktelėjęs pečiais,lyg tai būtų savaime suprantami dalykai,pasakė”Nuo 16 metų įstojau į Stepo Žuko dailės institutą,studijavau tekstilę,vėliau tęsiau mokslus Klaipėdoje.Abu tėvai menininkai:tėvas Stasys Jusionis-tapytojas,mama-Aldona Ličkutė-Jusionienė-keramikė.Brolis Vidmantas- taip pat tapytojas,dukra Rūta Jusionytė-keramikė,žmona Violeta- dizainerė,šiuo metu vadovauja “Klaipėdos galerijai”,na,o mažoji dukrelė Rasa piešia papūgą:iš pradžių labai gražiai,vėliau pripylė tamsių dažų,nežinau,kas iš to išėjo ar dar išeis…”-linksmai apie savo šeimą kalbėjo Algimantas.Tačiau giliau susimąstęs menininkas vis dėlto prisiminė tą gražią pradžią,kai jį tėvas mažą nusiveždavo prie Žeimenos upės,į Mingės kaimą,prie Platelių ežero,Ventės rago,prie Merkio,į Palangą,ir kaip jis visą dieną lakstęs ar žvejojęs vakare pamatydavo tėvo nutapytą darbą. Vaiko sąmonėje užsifiksuoja įspūdis,kuris ir po daugelio metų atgyja gražiausiais gyvenimo atsiminimais.Jie,neabejoja menininkas,davė peno kūrybai,ir dabar Algimantas galvoja,kad svarbu yra “nepramiegoti” nuostabiausių gyvenimo akimirkų:atsibudus antrą valandą nakties,pajausti vasaros šalną,pamatyti,kaip žydi žvaigždės,kaip skleidžiasi pumpurėliai,pavirsdami mažyčiais lapeliais,užsikūrus laužą laukti,kol išauš.Algimantui yra didžiausia palaima pabūti gamtoje:”Iš savo atsiminimų,savo pajautų-vaizduotėje susidėlioju,susinešu,o kūrybinėje iškrovoje gimsta darbai ar piešinių ciklai,tamsų dangų pavertę miestu,o žibančias žvaigždes-šviesa languose”.. Anot jo,žmogus turi “prisigerti” gerų emocijų,kad galėtų gyventi ir dirbti.

Ar bus ką saugoti?

Palanga visais laikais menininkams buvo brangi vieta .Seniau Tiškevičiaus rūmai,parkas puoselėjo “dvarų kultūrą’,tarpukario Lietuvos menininkai išsiliejo kita banga.Jie Palangoje statėsi vasarnamius,būrė apie save bendraminčius:A.Gudaitis,B.Dvarionas,B.Uogintas,A.Žmuidzinavičius ir kiti menininkai.Meną kūrę žmonės paliko savo pėdsaką tautos istorijoje,todėl šiandien labai svarbu,kad kultūros politika nebūtų traktuojama kaip biblioteka,kuri atlieka tik saugotojos vaidmenį.Kas pasirūpins kūrybine Lietuvos potencija: kūrėju, švietimu,meno mokykloms,jaunų menininkų padėtimi,nes jei nebus tiesioginės paramos kūrėjui- po kurio laiko “bibliotekose’ nebebus ką saugoti.Jaunoji menininkų karta stengiasi išvažiuoti iš Lietuvos ir, pasak Jusionio,gerai daro,nes gyvenimas Lietuvoje jiems šiandien tolygus mirčiai.Ar liks ta jėga,kuri ateity galės toliau ugdyti jaunąją kartą Lietuvoje?-klausė menininkas.Į kultūros gyvenimą A.Jusionis žiūri optimistiškai. Jis mano,kad labai svarbu išgyventi ir neiššvaistyti to,ką turime.

Irena Česnavičienė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: