Sielos šokis

Image

Mimas Aleksas Mažonas :”Noriu paliesti žmonių širdis,nes pats atiduodu savąją”. Nuotrauka iš asmeninio A.Mažono albumo. 2001 m.

Vėlų, lietingą ir šaltą rugpjūčio vakarą nedidelis  “Sielos šokio tetro”gerbėjų būrelis kantriai laukė  klaipėdiškio Alekso Mažono pasirodymo “Kupetos” kavinės patalpose. Dar nesibaigus spektakliui žinojau, jog Aleksas scenoje “išsikalba” ,ir “nebemoka kalbėti”. Tiesa, po spektaklio supratau, jog tobulai įvaldžius kūno judesį, muzika galima pasakyti daugiau nei žodžiais. Tad apie tai kalbėjausi su menininko pačiais artimiausiais žmonėmis: žmona Rūta Mažoniene bei Alekso uošve, buvusia smuikininke, savo vaikų kūrybos gerbėja ponia Elena Čmeliauskiene.

“Aleksas – išskirtinis žmogus”

Prisipažinsiu, visai netikėtai atsisėdau šalia ponios Elenos. Mačiau, kaip ji nuoširdžiai reaguodavo į kiekvieną artisto jaudinantį ir įspūdingai išreikštą kūno judesį, o norėdama pasidalinti savo vidine būsena , neiškentusi man pasakė:” Jaučiuosi lyg pabuvusi gerame simfoniniame koncerte”. Išsikalbėjome. Ponia Elena prisipažino, jog Aleksas Mažonas yra jos žentas, su savo šeima gyvena jos namuose Klaipėdoje. Moteris padėjo užauginti du Rūtos ir Alekso vaikus. Anot mano pašnekovės,jos žentas – išskirtinis žmogus: visai nemoka pykti, yra be galo dvasingas.  Norėdamas į sceną įšeiti švaria siela, prieš spektaklį niekada nevalgo.  Smuikininkei, daugelį metų  mokiusiai jaunimą muzikos, tą vakarą išgirdus Bacho Tokatos d- mol garsus, o ir pirmą kartą pamačiusiai Alekso pastatytą šokį “Krikštas”, jaudulio suvaldyti nepavyko. Ponios Elenos dukra Rūta baigusi Vilniaus Kultūros mokyklos ( dabar Konservatorija)  režisūros  mokslus, yra ne tik Alekso gyvenimo draugė. Rūta  taip pat kuria, šoka ir atlieka gana nelengvą vadybininkės darbą. Abu sutuoktiniai visai neseniai sugrįžo iš Danijos, kur pusę metų su visa šeima praleido dirbdami svečioje šalyje.

“Apie judesį sunku kalbėti”

Apibūdindama “Sielos šokio teatrą”  Rūta papasakojo,kad Aleksas  Lietuvoje yra mažai žinomas. Turi savo fanus, o ieškodamas ir norėdamas išreikšti save kūryboje, važiuoja svetur. Pirmasis sukurtas spektaklis 1988 m. buvo paskirtas Džono Lenono mirties metinių proga. Jame norėta parodyti “džinsų amžiaus” žmones:  “gyvendami lyg kalėjime, kovojome, norėjome nešti pasauliui šviesą, bet jis trypė mūsų iliuzijas, kai atsisukome atgal – liko tik duženos”. Spektaklis pavadintas simboliniu  “Nostalgijos”pavadinimu. Po 10 kūrybos metų dienos šviesą išvydo antras A.Mažono sukurtas darbas – “Krikštas”. Jis buvo rodomas Švedijos, Suomijos, Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos šokio meno gerbėjams. Pasak ponios Rūtos, sunku yra kalbėti apie judesį, jį reikia pačiam pamatyti. Prieš spektaklį, Alekso gyvenimo ir kūrybinio kelio draugė visiems susirinkusiems perduoda savo vyro žodžius:”Aleksas myli jus ir eina pas jus su atvira širdimi”.

“Mums tai patinka”

1983 m. A.Mažonas  baigė Žvejų Kultūros rūmuose E.Savicko teatro studiją. Kaip minėjo ponia Rūta, Aleksas nuo mažų dienų mėgo įsilipus į medį  dainuoti. Norėjęs būti dainininku, tačiau ieškojęs  kaip judesio ir muzikos pagalba tai įprasminti.  Kalbėdama apie darbą svetimose šalyse,  Rūta pasakojo, jog jai nelabai patinka, kad ir danų pernelyg didelis estetiškumas, ji visada pasigesdavo lietuviams priimtino  nuoširdesnio bendravimo būdo.  Tačiau ji žavėjosi , jog jų menininkai yra lyg ” ninzės” – moka ir daro viską. Žinoma, piniginiu matu matuojant , darbas užsienyje yra pelnytai įvertintas, tose šalyse  kultūros šaknys – gilesnės.  Menininkai puoselėja viltį, jog ir pas mus turi daug kas keistis, nes ir Lietuvai reikia “kažko tikro”.  Nuo praėjusių metų “Sielos šokio teatras” vis dažniau pasirodo  Lietuvos žiūrovams. “Mažai ką žinodami, daug kas mūsų tetrą vadina spontanišku teatru.Yra painiojama drama arba pantomima, todėl žiūrovas turi pats ateiti ir pamatyti”,- apie savo teatrą kalbėjo Rūta. Artistų svajonė yra dirbti Klaipėdos Dramos teatre, kur, pasak jų, mažoji teatro scena yra idealiausia vieta jų spektakliams. Masiškumo jų teatrui nereikia- jis gal net trukdytų. Aleksas ir Rūta kol kas labai patenkinti sava publika ir džiaugiasi, jog jie daro gyvenime tai, kas jiems patinka.

Aleksas Mažonas  sakė, jog jam palangiškiai primena Krylovo pasakėčią: “ateina ruduo, ir tau šalta”. Jis mano, jog gyvenimas ne tam, kad vaiksčiotum atsipalaidavęs. Ypač kai šalia matai “tuštybių tuštybę”. “Tuštybių tuštybę” jis vaizdžiai nupasakojo vienu rusų filmu apie alkoholikus: kažką gyvenime darai, ir nesupranti vardan ko tu tai darai. Šokėjas  norėtų, jog suakmenėjusios žmonių širdis nebijotų atsiverti. Jėgos kultas  nėra žmogaus stiprybė: “Aš noriu paliesti  žmonių širdis, nes pats atiduodu savąją”,-sakė mimas Aleksas Mažonas.

Daug vandens nutekėjo nuo to lietingo vasaros vakaro,kada išplėtus akis stebėjau A.Mažono pasirodymą .Su mimu mažai teko pabendrauti,už jį tai padarė jo artimieji. Tačiau Aleksas savo kūnu pasakė daugiau,negu žodžiais.  Žinau, jog Aleksui puikiai sekasi.Jis dalyvauja įvairiuose projektuose,yra savo miesto(Klaipėdos) gerbiamas ir mylimas  žmogus. Savo žinias,patirtį perduoda jaunajai kartai(dėsto scenos meną studentams), yra pantomimos teatro “A” vadovas. Įvyko pasikeitimai ir asmeniniame gyvenime (neseniai Aleksas sumainė aukso žiedus). Naujienų nemažai. Jas mėgsta žurnalistai. O aš laiminga ,kad prabėgę metai neištrynė iš mano sielos ” sielos šokio”…

Irena Česnavičienė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: