Dievo dovana žmonėms

YKa1aT1YDF3XgeXKfTKWRfC7

Cerkvės ganytojas Tėvas Aleksijus

Su rusų stačiatikių cerkvės ganytoju  Tėvu Aleksijumi susitikome prieš dešimtmetį ,kai naujai pastatytoje cerkvėje Palangoje pirmą kartą įvyko liturgija. Pasak šventiko,pasigirdo malda apie taiką,bažnyčios gerovę,apie šalį, žmones, valdžią ir karą,apie miestą ir, svarbiausia,apie mūsų sielų išganymą.

Evangelijoje Dievas moko:”Jeigu jūs įsigysite visą pasaulį,o neteksite savo sielos,t.y. pražudysite ją,kokia jums nauda iš to? Už kokią kainą jūs atpirksite neįkainojamą,nemirtingą sielą,parduotą smulkių aistrų, išdidumo, pavydo, egoizmo, gobšumo, malonių ieškojimo vergijon,pamiršę protingus Ekleziasto žodžius: viskas yra tuštybė ir sielos kančia,nieko nėra nauja šiame pasaulyje”.

Tėvui Aeksijui perdaviau,kad palangiškiai džiaugiasi nauja šventove.Šis išsiskiriantis savo architektūra  pastatas papuošė ne tik pilką gyvenamųjų namų panoramą, bet ir įnešė džiaugsmo į žmonių širdis.

-Stačiatikių cerkvės atidarymas Palangoje- tai naujas puslapis ne tik mūsų miesto, bet ir visos Lietuvos istorijoje.Tai pirmoji stačiatikių cerkvė,pastatyta Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.Tą dieną,kai cerkvėje įvyko pirmosios pamaldos,buvo pagerbta Dievo motinos ikona “Netikėtas džiaugsmas”. Jūs galite pasimelsti mūsų cerkvėje prieš šią ikoną ir sužinoti jos nuostabią istoriją. Mums,stačiatikiams,ir palangiškiams iš tiesų tai- netikėtas džiaugsmas.Cerkvė pastatyta  per gana trumpą laiką,ir kiekvieną kartą,žiūrėdamas į šį grakštų,papuoštą kupolais ir kryžiais pastatą, suprantu-štai jis,mums,nusidėjėliams, Dievo malonės nuostabus stebuklas.Jo meilės mums,Jo tikėjimo mumis, vilties,kad kiekvienas,prisilietęs prie šio grožio,panorės pakeisti save,tapti geresniu,pasirodymas,-sakė tėvas Aleksijus.

-Ir vis dėlto, kur yra gyvenimo prasmė,ko turi ieškoti žmogus,ko siekti?-paklausiau.

-Grožis išgelbės pasaulį,bet tik evangelijos grožis kuria žmogaus sielą,daro ją gražią,gebančią daryti gera,gėrio ir meilės pagalba keičiant pasaulį. Apaštalas Paulius savo laiške Titui rašo, “kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje,laukdami palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šlovės apsireiškimo”.Jis atidavė save už mus,kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą,uolią geriems darbams.

-Papasakokite trumpai apie save.

-1982 m. aš atvažiavau į Klaipėdą. Iki 1990 m.plaukiau į jūrą. Tais pačiais metais apsikrikštijau ir nuo to laiko mano gyvenimas susijęs su cerkve. 1995 m. buvau įšventintas į diakonus,o po dviejų mėnesių pasikvietė vadovaujantis archijerėjas ir palaimino organizuoti parapiją Palangoje.1996 m. įšventino į šventikus.Visus  tuos metus iki 2001 metų gruodžio 22 -osios maldos vyko rusakalbių mokykloje.

-Dirbdama toje mokykloje(dabartinė “Vilties” pagrindinė mokykla) pastebėjau,kad daugelis mokytojų čia jaučia gėrio aurą, nors dabar joje mokosi gana sunkiai auklėjami vaikai. Kuo tai paaiškinti?

-Yra toks pasakymas-išmelsta bažnyčia,ikona. Kiekvienas,būdamas toje patalpoje,ar melsdamasis prieš ikoną,jaučia ypatingą pakilimą.Maldos metu kreipiamės į Dievą,kuris pats yra meilė,taika ir palaima.Jo dvasia negali būti apribota tik pastato sienomis.Todėl ten,kur yra Dievo dvasia,žmogui gera,ramu ir džiugu.

-Ką pasakytumėte skaitytojams atsisveikinant?

Noriu padėkoti visiems,kas dalyvavo cerkvės statyboje.Tai žmonės,kurie savyje sukaupė visa,kas geriausia lietuvių tautoje- dievobaimingumą ir tikėjimą.Visiems linkiu Dievo palaimos,meilės,džiaugsmo šeimose,taikos ir supratimo.

Išeinant mano pašnekovas parodė gyvenamose patalpose baigiamą įkurti unikalią knygų biblioteką.Tėvas Aleksijus norėtų,kad ji būtų prieinama visiems žmonėms. Stačiatikių cerkvės ganytojas  palaiminęs mane palydėjo iki durų ir, mudu išsiskyrėme. Jis nuėjo   toliau tęsti savo dvasininko misijos , aš- paskelbti žmonėms šventiko pasakytus žodžius.

Vėliau esu ne kartą užėjusi į šią labai jaukią cerkvę. Kaskart žavėjausi nuostabiais, tik šiai cerkvei pagamintais medžio raižiniais,atvežtais iš Graikijos,ikonų puošnumu. Esu katalikė,turiu savo tikėjimą ir savo maldos namus,bet niekada neskirsčiau ir neskirstau žmones pagal religiją. Tai-kiekvieno individualus reikalas. Cerkvė pastatyta gyvenamųjų namų rajono pašonėje. Ji stovi tarsi kryžkelėje. Pro ją  kasdien  praeina minia žmonių. Toje minioje esu ir aš…

Irena Česnavičienė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: