Mano puikioji Iliuzija…

Paskutinis dienoraščio puslapis ,kaip paskutinis rudens lapas,- su liūdesiu palikęs dangų ir nusiritęs ant šlapio asfalto…Jeigu turėjau gyvenime alergiją, tai ji buvo  tik nuo to pilko ir kieto grunto, kurį sugalvojo žmogaus gerovei aplipdę juo visą žemės rutulį.Visada žavėdavausi ir žaviuosi augalu, kuris su didžiausia jėga per mažiausią plyšį išlenda, o išlindęs -sužaliuoja visa savo esybe būti čia ir dabar… Mes ,žmonės, esame  akli visa tai pamatyti ir pajausti. Mums reikia pinigų ,namų, būti pranašesniems už kitus. Mes savo gyvenimus parduodame” tuštybių mugėse” už tai nieko negavę.

Kodėl žmonės nemėgsta čigonų, ar panašių į juos? Žmogus bijo būti laisvas? Jis bijo virš savo galvos turėti dangų  ir klajoklio gyvenimą (kraują,tekantį jo  gyslomis?). Liūdna, mažai Žemėje liko vietų ,kur teka švarūs vandenys, kur žmonės jaučiasi esantys jos vaikais. Jie vaikšto basomis kojomis, šoka, dainuoja ir gerbia savo protėvius.

Aš tikiu, jog ateis toks metas, kada žmonės nebekreips dėmesio  į visokiausius blizgučius, kuriais užverstas visas žemės rutulys. Jie išsiaus, vilkės palaidus ir paprastus drabužius , kitiems nei tų nereikės. Jie prausis veidą ryto rasa, vakaro sutemas pasitiks su malda savo lūpose. Tėvai mylės vaikus, o šie-gerbs tėvus. Viskas bus kitaip ,viskas. Tautos sudės ginklus ,apsikabins, žmonės pajaus vienas kitą. Jų širdys pradės plakti vienu ritmu. Jie išgirs Žemės balsą…
Aš tikiu,šventai tuo tikiu.
Image

Odė piktžolei

Irena Valužė           “Mano dienoraščiai”

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: