Nuolatinės audros nualina žmogų

Rimvydas Budrys-psichologas,Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto direktoriaus pavaduotojas,tik retkarčiais sugrįžtantis į savo gimtuosius namus.Jo institutas-Vilniuje,o mokymas vyksta Birštone.Nuo sesijų laisvu metu  p.Rimvydas dažnai būna taip pat išvykęs. Jis dalyvauja įvairiuose seminaruose bei simpoziumuose. Rimvydui Budriui sugrįžus iš seminaro Sibire,susėdę jo brolio kavinėje ,kalbėjomės aktualiausia tema kiekvienam žmogui-gyvenimo tema.

XCfeN7AXKXJ60QMgdVXaTTPE

Rimvydas Budrys    2001 m.

Kalta ne tamsa

Rimvydą pažįstu nuo vidurinės mokyklos laikų.Prisimenu gana uždarą ir nekalbų jaunuolį,kuriam labai gerai sekėsi matematika,tad,sužinojusi,jog jis pasirinko psichologo profesiją,nė kiek nenustebau. Man ši profesija primena gydytojo,kuris rūpinasi žmogaus sveikata,todėl Rimo visų pirma ir paklausiau:kaip žmogui  išgyventi tamsiu žiemos periodu,kaip atsikratyti liūdesio ar,atrodytų,nepakeliamos nykumo naštos?

Anot Rimvydo, ne tamsumas kaltas.Pilkų dienų ir ilgų vakarų visada buvo ir bus. Bėda ta, kad žmogaus gyvenimas atsidūrė pablogėjusioje socialinėje,ekonominėje,kultūrinėje padėtyje. Kitas dalykas,kuris neigiamai veikia žmogų-per pastaruosius 10 metų žymiai pasikeitę socialiniai žmonių santykiai. Pasak psichologo,anksčiau mus vienijo bendrumo jausmas, o dabar vis labiau tolstame vienas nuo kito.Ir ne mažas miestelis čia kaltas,jei žmogui tampa liūdna ar nyku. Lietuvoje mažų miestelių pilna, tačiau Palangoje labai ryški sezoniškumo problema.Vasarą miestas virte verda, o žiemą jis tik egzistuoja. Rimvydas palygino du miestus-kurortus:Birštoną ir Palangą. Birštone, anot jo, nors pragyvenimo lygis yra žemesnis,tačiau jame nėra ryškaus sezoniškumo,todėl žmonės čia jaučiasi kur kas geriau.Palangoje,kai baigiasi vasaros sezonas,žmogus  nebeturi užsiėmimo,todėl jį užvaldo apatija. Anot psichologo,nuo apatijos iki depresijos yra tik vienas žingsnis. Palaipsniui,sąmoningai iki jos artėdami ja ir susergame.Pasak R.Budrio,depresija- tai  vakarietiška civilizacijos liga,susijusi su nusivylimu ankstesnėmis vertybėmis.Šeima,vaikai,įdomus darbas-vertybės,ir jei žmogus kurios nors nebetenka,jis suserga,-  mano psichologas.Lygindamas Lietuvą su Rusija,kurios miestuose jis dažnai lankosi,Rimvydas kalbėjo,jog “totalaus apatiškumo nėra,kadangi čia žmonės žymiai paprasčiau žiūri į gyvenimą”. Ypač,pabrėžė Rimvydas,jie žymiai paprasčiau žiūri į materialines vertybes. Tad išeitų,jog žmogiškumas pas mus aukojamas dėl materialinių išskaičiavimų?

Labai įdomiai ir man netikėtai Rimvydas palygino vargšo ir turtingo  žmogaus sampratą.Pasak jo, vargšas yra tas,kuris,apribodamas save ir neįvertindamas to,ką jis šiandien turi,jaučia nuolatinį trūkumą.Žinoma,mano jis, trūkumo jausmas yra būdingas žmogui,nes jis kas dieną mato visokias materialines galimybes. Tad,savaime suprantama,didėja ir jo poreikis jų įsigyti,o įklimpdamas į įsipareigojimus (kreditai,skolos),žmogus tampa įsipareigojimų objektu.Kitaip tariant,nelaisvas. Pagal socialinius tyrimus,patys “nelaisviausi” žmonės yra amerikiečiai.Turtingas žmogus,anot Rimo,kad ir kokiam socialiniam sluoksniui jis priklausytų,yra žymiai laisvesnis,nes nejaučia poreikio  turėti ir įsigyti trūkumo.Šiam “vargšo” ir “turtingo” žmogaus apibūdinimui pinigai nevaidina jokios rolės. Psichologo išvada :gyvenkite be įsiskolinimų,įsipareigojimų. Skolas kuo greičiau padenkite ir gyvenkite tuo,ką turite dabar.Turėdami vaikų,šeimas,brangintume jas,o ne gyventume iliuzijomis ir svajonėmis.Kaip mūsų,lietuvių, gyvenimo pavyzdį jis vaizdžiai papasakojo,kaip prieš 10  metų kai kurie žmonės statėsi kuo didesnius namus,o šiandien suprato,jog didelis namas-nesibaigiantis rūpestis.

Institutas

Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas-privati mokslo įstaiga,skirta studijuoti žmonėms, užbaigusiems studijas kitose aukštosiose mokyklose. Juo labiau kad nė viena mokymo  įstaiga Lietuvoje neruošia psichoterapeutų. Birštone,kur vyksta užsiėmimai, studijuoja įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės: psichiatrai, medikai,kiti specialistai,atvykę iš Lietuvos,Latvijos,Estijos,Rusijos,Baltarusijos,Ukrainos,Kazachijos,Izraelio.Institute dėsto egzistencinės psichoterapijos vedantieji Lietuvos specialistai,turintys didelę darbo patirtį. Vieni seniausiai dirbančių psichoterapeutų Lietuvoje-A.Alekseičikas,jaunimo krizių vadovė K.Palukordienė,R.Kočiūnas,A,Kučinskas bei 20  įvairių specialistų.Mokymas institute trunka ketverius metus,studijuojama dviem lygiais.Mokslas mokamas. R.Budrio darbų planuose- nauji projektai su Rusijos Sibiru(spacialus mokymas).

Apie Palangą

Mintimis sugrįžę į Palangą,jaunystės dienas,mudu vėl kalbamės apie dalykus,kurie šiandien yra aktualūs.Rimvydo paklausiau,kodėl jaunimas bėga iš Lietuvos.

-Nėra darbo,-nė nemirktelėjęs atsakė jis.Ir čia pat pridūrė:-Jei niekas nesikeis,taip bus ir toliau,nes visoje Lietuvoje žmogus jaučiasi blogai:visai nebeaišku,kur keliauja pati valstybė,Europos Sąjungos vizija taip ir lieka vizija, kvalifikuotas jaunimas lieka Lietuvoje,tačiau nėra aiškumo dėl ateities socialine prasme,nes daugelis žmonių,ypač vyresnės kartos,turintys profesijas,jaučiasi niekam nebereikalingi. Atsirado konkurencija tarp jaunų ir brandesnių metų sulaukusių žmonių. Pats R.Budrys,Palangoje gyvenantis nuo gimimo,jaučiasi gerai. Jis sako,kad Palanga yra geriausias miestas :”gyventi normaliai”.Čia jis gali niekur neskubėdamas gali gėrėtis gamta,jūra.O jei pasiilgsta didesnio miesto,Palangos pašonėje yra Klaipėda.

Žinojau,jog gana anksti mano klasės draugas neteko tėvų,tad gyvenime reikėjo suktis pačiam.”Buvo visko,tačiau, manau, visi žmonės yra stiprūs,tik kai kurie pasiduoda silpnumo akimirkai”,-atsakė jis.Ir tuoj pat lyg mokytojas priminė: kuo mažiau pasiduoti išorinėms nuotaikoms,sklindančioms iš valdžios sluoksnių,ieškoti atramos tarp artimųjų,prisiminti draugus.Pats Rimvydas turi daug draugų iš įvairių socialinių sluoksnių įvairiose šalyse.Kaip prisipažino,vienas žmogus gali padaryti daug,tačiau kai kuriuos dalykus tik bendrai:bendras susitarimas,nuoširdūs,be jokių išskaičiavimų santykiai.

Greit šventės,atrodytų,kiekvienas tikimės kažko geresnio,šviesesnio savo gyvenime.Rimvydo paprašiau  ką nors palinkėti laikraščio skaitytojams.Nusišypsojęs jis pasakė,jog šventės praskaidrina gyvenimą,tačiau jo nekeičia,todėl reikia patiems stengtis neprarasti noro gyventi ir ieškoti…

Lauke krito pirmosios snaigės.Pasidžiaugiau,jog pagaliau baigė siausti jau visiems įgrisusios rudeninės audros.Rimvydas atsisveikindamas lyg tarp kitko pridūrė:”Audros žmogaus gyvenime yra geras dalykas,svarbu,kad jų nebūtų per daug ir jos nenualintų”.

—-

Kalbėjomės mudu prieš daugelį metų,šaltą žiemos vakarą . Tada ir mane  buvo apėmęs visuotinis liūdesys. Viskas žmogiška-gyvenimas nei vieną nelepina.Po  reportažo išėjus į lauką pajutau didžiulį džiaugsmą. Nežinau kuo džiūgavau;gal susitikus, gal pirmosiomis snaigėmis, gal žiniomis,kurias gavau iš “mokytojo”.- Ach,gerai,gyvenimas tęsiasi …

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: