Šeimoje-kaip mene-reikia siekti gyvenimo džiaugsmo

“Kartais žurnalistai save laiko madingais,jei iš pašnekovo gali ištraukti kokią pikantišką detalę.Tegu,manau,tai esmės nekeičia”,-apie savo šeimą kalbėjo gerai palangiškiams žinomas ir jų gerbiamas “Grubiojo” teatro režisierius Virginijus Milinis.Jis tvirtai įsitikinęs,jog šeimoje,kaip ir mene,visų pirma reikia iškelti gėrį ir grožį,kad gyvenime turėtum kuo pasidžiaugti.

Severiutė

Tą saulėtą ir šiltą bobų vasaros sekmadienio rytą nedrąsiai pravėriau Virginijaus ir Ritos Milinių namų duris. Nors buvome iš anksto susitarę dėl susitikimo,tačiau rytas šeimoje yra kažkas tokio,ko negali išreikšti žodžiais,tai gali pajusti kūnu ir atsiprašyti sutuoktinių už sutrukdytą šeimos idilę.Erdviame ir puikiai įrengtame Milinių name be paliovos čiauškėdamas aplink mamą bei tėtį zujo mažasis Pijus,o vyresnis už brolį Kristijonas,kaip pridera didesniam, buvo užsiėmęs savais reikalais,tad į mus nelabai kreipė dėmesį.

Per pirmakursių krikštynas Klaipėdos koservatorijoje Virginijus atėjo su kitais vyrais pažiūrėti naujų merginų.Kaip šiandien pats sakė,jam iš karto įstrigusi Vaižganto Severiutė (šviesi,jauna,graži). Studijų metais užsimezgusi draugystė išaugo į meilę, o Klaipėdą ir šiandieną Virginijus vadina meilės miestu.Ponia Rita pritarė vyro minčiai,jog be meilės nebūtų iškeitusi aprūpintos savo buities ir mėgiamo darbo.Baigusi studijas Rita gavo paskyrimą dirbti Marijampolės teatre,turėjo kur gyventi,tačiau abu,būdami toli vienas nuo kito,jautėsi vieniši.Virginijus mokytojavo Vydmantuose. “Kiekvieną savaitgalį važiuodavau į Marijampolę,vėliau Vydmantuose nuomojomės kambarį pas žmones, o dabar- 8 metai,kai esame po savo stogu”,-apie bendro gyvenimo pradžią kalbėjo šeimos vyras ir tėvas.

Nors buvome susitarę,jog apie darbą nekalbėsime,tačiau abu sutuoktiniai vis dėlto prisipažino,kad jaunystėje į daugelį dalykų žiūrima kitaip,nei brandesniais metais.Abu pasirinko menininkų profesijas.”Jaunystėje buvome užsikrėtę teatru tarsi bacila,dabar į daugelį dalykų pradėjome žiūrėti kur kas ramiau:neturime patalpų,nors per aštuonis darbo metus pastatėme aštuonis spektaklius,tačiau teatras yra ir nėra reikalo dejuoti”,-svarstė Rita.

Vaikams reikia veiklos

Anot sutuoktinių,nepaisant to,kad Kristijonas”čirpina” smuikeliu,muzikos mokykla nėra tai,kas jam labai patiktų,tačiau abu galvoja,jog vaikai negali būti be veiklos.Ponia Rita pusmetį buvo išvažiavusi padirbėti į Ameriką,ir jai buvo labai įdomu stebėti,kokiu griežtu moralės principu ten auklėjami vaikai.”Jei tavo tėvai turtingi arba jei tavo dėdė yra kavinės bei restorano savininkas,tau išlygų nėra,tik dar griežčiau yra vertinamas tavo atliktas darbas”,-pasakojo Rita. Tačiau kai ateina savaitgalis, šeimos laisvalaikis yra suplanuotas tarsi pagal grafiką. Ten vaikai nėra paliekami visai dienai prie televizorių ekranų. Rita ir Virginijus stebėjosi ir stebisi,kaip mūsų mergaitės apsirengusios vaikšto į mokyklą. Amerikoje jos būtų įvardintos kaip nepadoraus elgesio merginos. Žinoma,mano sutuoktiniai, gal ir Amerika išgyveno nesąmoningą televizijos ir bet kokios pigios reklamos laiką,kai viskas pagrįsta sekso pagrindu. Tačiau yra aišku viena,jog ten yra stengiamasi vaikus įtraukti į kokią nors veiklą,kad jie be tikslo nesišlaistytų gatvėmis ir išmokytų juos to,kas vėliau jiems labai pravers stojant į koledžus. Milinių šeimai labai patinka savaitgalio išvykos į gamtą,o vyrai mėgsta pažaisti krepšinį,pasportuoti.

Ko ieškai,tą surandi

Virginijus galvoja,jog Palanga,kaip ir bet koks kitas Lietuvos miestas,gali būti tuo,ką nori jame matyti.Jis prisiminė vieną teatrinio gyvenimo momentą,kai pas maestro Miltinį atvažiavo bendramoksliai iš Paryžiaus ir pamatę spektaklius pareiškė: o kodėl Panevėžys negali būti teatrų sostinė? Kodėl,-mąstė režisierius,-juk galima dėti pastangas,kad į Palangą nebūtų vežama prasta produkcija,kodėl žmonės turi siekti vien pelno ir orentuotis “tik į papilvės” kultūrą?Juk ir šiame mieste gyvena daug puikių,inteligentiškų ir mąstančių žmonių. “Kada pagaliau mes išmoksime pakovoti už save, nesitaikyti su melagystėmis,aferistais,nebijoti pasakyti tiesos valdininkams,”juk jie-lyg erkės ant banbos”,tad kodėl reikia gyventi pagal jų taisykles,-klausė Virginijus Milinis. Ponia Rita,papildydama vyro išsakytas mintis,pridūrė,kad, būnant svečioje šalyje ,jai labai įstrigęs šiltas ir nuoširdus žmonių bendravimas,kai nebijoma išsisakyti, o jei ką gero padarai-skatinamas pagyrimas.Pas mus,anot Ritos,kad ir mokykloje,jei gerai sutari su vaikais,tai,žiūrėk neįtiksi direktoriams.

Gyvendami ir dirbdami Palangoje Virginijus ir Rita jaučiasi gerai.Jie bendrauja su savo draugais.Tradiciškai kiekvieną sekmadienį šeima važiuoja į Kretingos bažnyčią.Toje bažnyčioje sutuoktiniai prisiekė Dievo akivaizdoje mylėti vienas kitą,čia jie prisimena Evangelijos tiesas ir Dievo įsakymus.Virginijus ir  Rita nori,kad jų vaikai būtų krikščionys,augtų dori ir sąžiningi.Atrodytų,kaip tame posakyje:jei pastatei namą,užauginai sūnų ir pasodinai medį,lyg nieko ir nebetrūktų? Šelmiškai nusišypsojęs Virginijus išsitarė,kad būtų neblogai dar ir dukrelė,nors Pijus ir nežada su sesyte dalintis žaislais.

Nežinau,gal tai ir buvo ta pikantiška detalė,kurią išgirdau,apsilankiusi šioje gyvenimo pilnatve pulsuojančioje šeimoje,kurioje tiek daug saulės,meilės,vaikų klegesio,bet toks yra gyvenimas,ir jei,pasak Virginijaus Milinio,esi verčiamas atsakyti į klausimą,ar esi laimingas,ir jei nepriklausomai nuo kitų dalykų gali tai pasakyti,vadinasi,tai ir yra laimė,-filosofiškai apie laimės sampratą atviravo V.Milinis.

Išeidama iš Ritos ir Virginijaus namų gėrėjausi puikiai sumeistrauta pavėsine,kurią su didžiausia meile savo mamai ir žmonai,ilgėdamiesi jos,pastatė Milinių vyrai. Žinau,jog pasodinti jauni medeliai jų sode užaugs,suklestės taip,kaip užaugs Ritos ir Virginijaus sūnūs,o ką gali žinoti,gal jame lakstys ir mažoji Severiutė.Gyvenimas tęsiasi ir dar ilgai tęsis,kol bus namai ir juose gyvenanti meilė.

Prieš daugelį metų mūsų keliai išsiskyrė. Aš gyvenu svečioje šalyje,Virginijus Milinis su žmona- Lietuvoje. Kiek žinau,abu sėkmingai  dirba savo teatre( repeticijos vyksta toje pačioje Anapilio salėje).Užaugo Milinių vaikai.Vyresnysis sūnus Kristijonas studijas pasirinko Anglijoje.O Severiutės “atėjimas” gal ,sakau, įkūnitas “Aukso paukštės” nominacijoje? 2001 metais Palangos “Grubusis” teatras buvo pripažintas geriausiu metų teatru už spektaklį “Vaidiname Valančių”. Taigi,aiškiau ir būti negali. Juk  šeimoje-kaip mene-reikia siekti gyvenimo džiaugsmo.

DB9MdK2gNrUCtW2R7WtKXTX5

Visa Milinių šeimyna Rumšiškėse  2001 m.vasara

Irena Česnavičienė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: