Degti dieviška ugnim

Aštuntosios A.Mončio dienos šią vasarą suteikė unikalią galimybę susipažinti su daugelį metų gyvenusio ir išeivijoje kūrusiu menininku Pranu Lape. Pranas Lapė, svarstydamas apie kūrėją ir meną,  paskutiniame savo interviu (žurnalistas  V.Poškus),atsakęs gana glaustai:”Kūryba-yra degimas dieviškaja ugnimi”.

Apie autorių

Pasak Užupio “Menų tilto” gelerijos šeimininko E.Žuko,kuris pasakodamas apie dailininko kūrybos įpatumus (impresionistinio stiliaus peizažai,juodai baltas periodas,abstraktus ekpresionizmas, koliažai, ) pabrėžė, jog Pranas Lapė-pedagogas,dirbęs su įvairiomis leidyklomis,scenografas,daugelio knygų viršelių (300) autorius,susižavėjęs nauja  abstraktaus ekspresionizmo banga(kuo didesnis formatas-tuo didesnė jėga),o taip pat per plastines formas(dažai skiedžiami terpentinu ir liejami kaip akvarelė )yra didis menininkas  ir puikus filosofas.

Pranas Lapė gimė 1921 m.Klaipėdoje. 1943 m. baigė Kauno Taikomosios dailės institutą. 1944 m. –paliko Lietuvą,apsygyveno Skandinavijos šalyse. 1945-1946 m. studijavo grafiką Stokholme Anderso Beckmano dizaino mokykloje,vėliau ten dėstė piešimą. Švedijoje P.Lapė sukūrė kelis didelius sieninės tapybos darbus. Apipavidalino du pasaulinius renginius-Pasaulio sporto parodą ir Pasaulio medicinos seserų kongreso salę. 1949 m. emigravo į JAV. I957-1970 m. dėstė dailę Thomas mokykloje Rowaytone, 1972-1978-Belmont Hillo mokykloje Bostone. Nuo devinto dešimtmečio apsigyveno prie Atlanto vandenyno  savo sodyboje Chamberlaino miestelyje. Yra surengęs individualias parodas Long Ailende, Čikagoje, Niu Kenave, Brukline, Bostone, dalyvavo grupinėse lietuvių išeivijos ir amerikiečių dailės  parodose.  1952 m. Niujorke Pranas Lapė išvydo abstrakcionistinius J.Pollocko paveikslus, kurie jam paliko didžiulį įspūdį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę P.Lapė sugrįžo į Lietuvą. 2008 m. P.Lapė apdovanotas Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko Kryžiumi. 2010 m. garsus užjūrio menininkas,visa savo esybe  gyvenęs  lietuvybės dvasia sakė:“Kaip aš galiu pasiilgti Lietuvos,juk aš esu lietuvis“ (P.Gailiaus prisiminimai),amžiams atgulė Lietuvos Žemėje. Pagal velionio valią,jo kūnas buvo kremuotas ir palaidotas šeimos kapuose Veiviržėnuose (Klaipėdos r.).

Apie tapybą

„Menas-kaip Laimė ar Meilė, taip pat yra viena iš sunkiausiai nusakomų ar nenusakomų sąvokų,”-kalbėjo maestro. Pasak menininko, tapyba tapo aistra jau gimnazijos suole. Jai atsirasti nemažą įtaką turėjo jo mylimas mokytojas V.Kairiūkštis. Menininkas visada save laikė gamtos vaiku: „Gamta mane veikė kaip dailininką. Ilgą laiką gyvenau prie jūros. Kai būnu prie jūros, veikia trys dalykai-juoda akmens uola, miško ir pievų žaluma, vandens mėlynė. Vėliau kurį laiką dirbau vien juodai, kad išsilaisvinčiau. Kai dirbi pagal kažkokį modelį-jis tave varžo. Kai tapau pagal ką nors, tai ir tapau pagal ką nors. Dėl to ir dariau vien juoda ir balta. Manau, kad monochromiškumo  dėka išsilaisvinau“ . Dailininkas niekada nedarė jokių eskizų. Jam visada patikdavę jaustis Kolumbu,” kuris plaukė į Indiją, o atrado Ameriką”.

„Lietuvai esu nereikalingas“

Menininko sesuo ponia Zita, parodos uždarymo metu, dalindamasi mintimis apie brolį sakė, jog grįžęs namo, (1993 m.) labai nusivylė. Neorganizavo jokių parodų. Dažnai kartodavęs, jog Lietuvai esąs nereikalingas. Paklaustas apie  gyvenimo laikotarpį, praleistą emigracijoje, visada griežtai atsakydavęs: “Iš Lietuvos niekada nebuvau išėjęs“. Ponia Zita prisiminė, kaip 1961 m. pagamintus pašto ženkliukus(Lietuva vis dar okupuota)  klijuodavęs  ant vokų. Pasak sesers, brolis nevedė ir nesukūrė šeimos vien dėlto, jog visą laiką galvojo grįžti į Lietuvą. Jis visą save atidavė Lietuvai, nė kiek neabejodama tuo, kalbėjo ponia Zita . Išreikšdamas nepasitenkinimą  dažnai jai kartodavęs :“Aš nebematau, ir manęs niekas nebemato“(gyvenimo pabaigoje dailininkas apako).Prano Lapės darbai  iki 2005 metų buvę ryškių spalvų. Dailininkas mėgęs žemės spalvas. Tapė skystais dažais. Atsiradus kvėpavimo takų problemai, perėjo prie juodų ir baltų spalvų. Tapydavo lauke (terpentino kvapas greičiau išsisklaido), “tačiau ir tas nepadėjo“. Ponia Zita pasakojo, jog P.Lapė-puikus keramikas, grafikas (Švedijoje baigė keramiką ir grafiką,1946-49 m. išvažiavęs į Ameriką dėstė keramiką mergaičių mokykloje) ,knygų iliustratorius, kulinaras.  „Jo gyvenimas buvo įvairialypis, nors gyvenime buvo vienas pats su savimi“,-atsiminimais dalijosi menininko sesuo. Gyvenimo pabaigoje savo darbus pradėjęs plėšyti. „Jei praregėčiau, pusę darbų sunaikinčiau“,-ne kartą sakęs seseriai. Ponia Zita, suplėšytus brolio darbus bandydavo dar išsaugoti (suklijuodama), tačiau brolis tai pajutęs, “pradėjo juos plėšyti į gabalėlius“,-liūdnu balsu kalbėjo ji.

P.Lapės paroda „Gyvenimo mintys“ A.Mončio namuose-tai tik maža dalelė visos brolio kūrybos. Tūkstančiai jų iškeliavo po visą pasaul.-sake ponia Zita..

Pergalės šokis

Po parodos uždarymo į šventę susirinkę meno mylėtojai galėjo A.Mončio namų-muziejaus kieme pamatyti jau nuo pirmųjų A.Mončio dienų festivalyje dalyvavusio menininko Beno Šarkos perfomansą „Taka“. Pasirodymas susilaukė didelių ovacijų.

Man teko didelė garbė pirmą kartą pamatyti Prano Lapės darbus. Vaikščiodama parodų salėje mačiau neįprastus piešinius (juodai baltas kompozicijas, spalvingus ,didelius tapybos darbus, primenančius Picasso kūrybą,  žavėjausi jūros akmenėliais, kurie, atrodė, tuoj tuoj  iššoks iš paveikslo rėmų, bandžiau įminti filosofinio akmens paslaptį). Pasak menininko, jis tapydamas visada jautęs pradžią ir pabaigą. Nutapęs dažnai darbą kažkuriam laikui  atidėdavęs  į šalį. Mąstau, gal menininkas norėjo, jog jo kūrinys „prisigertų“  tik jo gyvenimo nuspalvintomis mintimis, taip ir neišsakytomis garsiai?.. Į šį klausimą galėtų atsakyti nebent  Benas Šarka, kuris pasirodymo metu savo  apnuogintą kūną suvaržęs plytomis, o vėliau išsilaisvinęs iš jų-šoko Pergalės šokį.

WP_000454WP_000437WP_000433

1.P.Lapė-Kompozicija 2.P.Lapės sesuo ponia Zita A.Mončio namų kiemelyje(trečia iš kairės) 3.Aktorius Benas Šarka perfomanso “Taka”pasirodymo metu

Irena Valužė 2013 m.

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: