Taksistas

Gyvenimas įdomus  netikėtomis staigmenomis. Niekada nemaniau,jog  važiuojant taksi mašina dešimt minučių galima suspėti išgirsti taksi vairuotojo papasakotą gyvenimo istoriją, pasiklausyti jo sukurtos poemos ir gauti atsakymą į savo klausimą.

Sveikuolis

Kalbą su manimi ponas Petras (taksisto vardas) pradėjo be jokių ceremonijų. Sužinojęs, kad esu atvažiavusi iš užsienio, ir jau daug metų jame gyvenu, vienu žodžiu-sugrįši,- nukirto mano pasakojimą ir  pradėjo kalbėti apie save.Petras-užimtas žmogus. Taksistu dirba todėl,jog nemėgsta dykinėti.”O jei padėta kapeika,kodėl jos nepaimti,”-postringavo.  Jaunystėje ponas Petras buvo boksininkas. Dabar esantis pensijoje, bet namuose kas rytą neužmiršta “padaužyti maišą” ir 20 kartų pritūpti (taip išgydęs prostatą).Pono Petro namai-penkios minutės kelio iki jūros,todėl kas rytą jis ristele atbėga ir joje išsimaudo (žiemą ir vasarą). Maudynės jūroje padėjo jam “pabėgti „ nuo bronchito. Sveikuoliu savęs nevadina. Gyvena pusiau sveikuolišką gyvenimą (nerūko, negeria),o jaunystėje buvę visko,juokėsi tvirtas , atviro veido ir linksmų akių pusamžis  vyras.

Pažįsta ilgesį

Ponas Petras prisipažino rašantis eilėraščius (kai gera nuotaika ,ar išplaukę iš atminties gyvenimo prisiminimai). Petras 15 metų prabuvo Sibire.  Genocido aukoms atminti, ponas Petras sukūrė poemą. Klausiausi įsijautusio į savo eilėraštį poeto žodžių:“…ir kraujas upeliais ,ir skausmas liejosi dėl Tėvynės, brangios Lietuvos…“. Savo poemą šią vasarą Petras perskaitė Palangoje, prie generolo Žemaičio paminklo,1941 m. birželio 14 d. trėmimo į Sibirą aukoms atminti, metu.  O prisiminęs tą nežmonišką ilgesį, kada „keliais „būtų galėjęs pareiti namo, sakė: “Nėra geresnės žemės už Lietuvą” . Pono Petro paklausiau, o  ką jis manantis apie tuos žmones, kurie savo noru pasirinko “tremtį”? ” Kas yra išvažiavęs ,būtinai sugrįš”,-nė kiek nesudvejojęs, atsakė jis. Bandžiau jam paprieštarauti, jog jaunimas tikrai nebegrįš. Petras, atvežęs mane į vietą ir atsisveikinęs, dar garsiau ir aiškiau pakartojo: “Vis tiek sugrįš“.

Buvau lengvai šokiruota tokia trumpa pažintim, kuri “dūšioje” paliko savotišką sumaištį. Mano atostogos ėjo į pabaigą, bilietas į „kitą krantą“ gulėjo mano lagamino kišenėje.

Išėjusi į balkoną pakėliau galvą į dangų. Nedidelis pulkelis paukščių skriejo dangaus mėlyne. Štai, ir pauksčiai išskrenda-pagalvojau…  Ausyse suskambo  ką tik išgirsti žodžiai: “ Sugrįš, vis tiek sugrįš“.

WP_000754

pėdos smėlyje

Irena Valužė

20013 m.

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: