Kai užsidega šviesų aerodromai

Artėja Helovinas Anglijoje ,Visų Šventųjų diena -Lietuvoje. Kodėl  gyvenant svetur,Vėlinių vakarą būna ypatingai liūdna?

Tatjana

Iki šiol prisimenu  susitikimą su aiškeriage Tatjana. Apsilankiusi pas  Tatjaną jos bute Klaipėdoje buvau iš tiesų nustebusi šios moters sugebėjimu matyti žmogaus aurą, kalbėti apie jo praeitį, dabartį ir astspėti ateitį . Nieko nepagražindama galiu pasakyti, jog iki šiol mano gyvenime pildosi Tatjanos pranašystės. Pas aiškeriagius ateiname dviem būdais:dėl įdomumo ,ir dėl reikalo. Mano atveju: vienu metu sunkiai sirgo abi mano mamos. Malonaus veido,šviesius drabužius vilkinti jauna moteris pasodino  mane už balta staltiese dengto stalo. Ant stalo stovėjo kryželis ir žvakė.Uždegusi žvakę Tatjana  pradėjo mane, švelniai tariant, barti. Anot jos, negalima leisti, kad gyvenimo sunkumai taip „suveltų“ žmogaus aurą. Pasak jos, kai žmogui sukanka 70 metų,su juo jau reikia pradėti atsisveikinti. O mirtis-išsivadavimas iš žemiškų kančių : “Čia, žemėje-vargas, ten,danguje-meilė“,-iki šiol girdžiu Tatjanos prieš du dešimtmečius  pasakytus žodžius.  Kad žmogus nepažeistų darnos,vykstančios gamtoje,jis neturėtų vilkėti juodais rūbais,nes juoda spalva  pritraukia negatyvą,o balta- atspindi šviesą(buvau apsivilkusi tamsiais drabužiais).

Neneigsiu, eidama į aiškeriagės namus žinojau tik jos populiarumą miestelėnų tarpe, o pabendravusi su Tatjana, panorau daugiau sužinoti apie ją pačią.

„Jau vaikystėje nuspėdavau ateitį“

Tatjana atvyko iš Ukrainos.Seneliai ir proseneliai buvo aiškeriagiai.Kiek save atsimena,ji visada žinodavusi,kada kas turi įvykti.Pasak Tatjanos,šeima gyveno labai vargingai,tačiau „ aš visada žinodavau ,kada į namus atvažiuos giminaičiai ir atveš vaikams saldainių‘. Bėgo metai,ji niekada negalvojo eiti senelių pėdomis.Baigė medicinos mokslus,likimas atsiuntė ją gyventi į Lietuvą.Dirbo medicinos seserimi ligoninėje.Gyvenimas tekėjo įprasta vaga tol,kol vieną dieną į Klaipėdą neatvažiavo garsus rusų astrologas Aleksandras Globa. Didžiulėje žmonių susirinkusioje salėje astrologas  ją pamatė,o pasikvietęs po renginio, aiškiai pasakė:“Turi padėti žmonėms“. Pasak Tatjanos,daugelis žmonių turi šią Dievo dovaną,bet ne kiekvienas moka  savyje tai atskleisti. Kodėl aš šį susitikimą prisiminiau prieš pat Vėlines? Mano atmintyje įstrigo aiškeriagės pasakyta mintis,jog Vėlinių metą žmogus, atėjęs prie kapo,gali prašyti  patarimo( dėl darbo,profesijos pasirinkimo,asmeninių dalykų). Atsakymas  būtinai ateis per sapnus,-įsitikinusi aiškeriagė.Tada, pamenu,Tatjanos paklausiau, ko reikia, kad būtum laimingas? Pasak jos, kas rytą žmogus turi nusišypsoti sau.Tam geriausiai tinka veidrodis:“Padovanokite jam savo šypseną ir pasakykite,kad viskas bus gerai“. Nuo mūsų susitikimo prabėgo ne tik  metų virtinė.Gyvenimas nestovi vietoje. Jis verčia žmogaus gyvenimo „vagą“ nesustodamas. Iki šiol prisimenu Tatjanos pranašystę, jog „teks pagyventi užsienyje“.Tada man atrodė,jog tai- iš fantastinės srities.

Moliūgų šventė

Prieš gerą dešimtmetį atvažiavusi į svetimą šalį stebėjausi man tada neįprastais dalykais. Prieš Vėlines parduotuvės užverstos ryškiomis oranžinės spalvos didžiulėmis moliūgų galvomis. Iš jų  spalio 31 dieną Helovino ( Vaiduoklių) šventės metu žmonės išsikaptuoja ir pasidaro žibintus.Dėvi šiai šventei skirtus rūbus, linksminasi (kaimuose vaikai lanko kaimynus.Už tai gauna saldainių).

Helovinas į Europą atkeliavo iš JAV. Prieš 800 metų- keltiška Sauino šventė.Keltų Naujieji metai prasideda lapkričio 1 dieną. O šventė,kuri prasidėdavo  N.Metų išvakarėse buvo skirta keltų  mirties viešpaties Samhaino garbei.Vėliau ja pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi.Keltai tikėdavo,jog Samhuinas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms grįžti į namus.Būdavo užkuriamas didžiulis laužas ir žmonės nuo to laužo parsinešdavo ugnį  į savo namus . Užkurdavo savo šeimos židinį. Buvo gaminamas tai šventei skirtas  maistas. Lietuvoje švenčiame Užgavėnes ir kepame blynus.Katalikų bažnyčia mirusiųjų dieną pavadino Visų Šventųjų diena ir ji oficialiai yra švenčiama lapkričio 1-ąją.Po dešimties gyvenimo metų užsienyje ir aš šiais metais į namus parsinešiau moliūgą;kaip dauguma.

Šventas vakaras

Dar daug būtų galima pasakoti kaip ir kokiose šalyse yra švenčiama ši šventė,ar klausytis astrologinių pranašysčių. Tas esmės nesudaro. Gyvendama užsienyje, daugiausiai eilių esu parašiusi per Vėlines. Kažkoks ypatingai šventas vakaras įsiskverbia į vidų  ir  nebepaleidžia…

Vėlinės

Dangau,Karaliau,kur slepi sielas žmonių?

Kapai nubarstyti aerodromų ugnelėm

Ar sugrįšit šįvakar sielų lėktuvais

Namo vakarienės

pas mamą,pas tėvą

pas žmoną,pas vyrą

pas sūnų,pas dukrą

pas brolį,pas sesę

pas dėdę,pas tetą

pas šunį,pas gėlę…

Už langų žmonės maldą kalbės

Gers arbatą,gal vyną

Gal verks,gal juoksis…

Prie slenksčio droviai stovėsit

Susiglaudę sielų karoliais

ant tvorų,ant langų

ant lizdų,ant obels

ant brydės, ant  kraigo

ant šuns būdos,ant krintančios snaigės delnų

ant degančios žvakės gėlės…

Rytą, ištirpę saulės lašeliais

Išeisit vaivorykštės tiltu…

—————

Jei sieloje plaka širdis

Ji tūkstantį metų skraidys

Ieškodama tavo širdies.

WP_000127

vakaras

Irena Valužė

Comments are closed.

%d bloggers like this: