Mozaika

Karališkame Alberto Memorialiniame Exeter’io muziejuje   (Jungtinė Anglijos Karalystė) pamačiau tūkstančio metų senumo mozaikos fragmentą,kuris man dar kartą priminė amžiną žmonijos istorijoje susiklosčiusią  tiesą: laiko apnašos negali sunaikinti žmogaus rankos ir minčių harmonijos vienybės. Jos įkūnytos mažuose akmenėliuose, išdėliotuose pagal žmogaus-kūrėjo sumanymą. Metams bėgant  šis,tapybos kūrinį primenantis darbas,įgauna unikalią vertę.

Asmeninė mozaika

Vienas labai garsus rusų kilmės Italijoje gyvenęs fotografas Rojus,įamžinęs ne vieną  žymiausią planetos gyventoją, yra pasakęs:”nemokėjau piešti,todėl fotografavau”. Kiekvienas žmogus individualiai pasirenka tą  terpę ,kurioje jis jaučiasi esąs savojo Laiko herojumi. Nereikia būti menininku, skulptoriumi, rašytoju, ar šiaip aukštus mokslus užbaigusiu žmogumi.Savo Laiko herojumi gali jaustis kiekvienas,kuris yra nepraradęs vienintelio dalyko- Sąžinės.

Pamenu, jaunystės metais esu ne kartą svečiavusis menininko Broniaus Uoginto (vyresniojo) namuose Palangoje.Uogintų balta spalva nudažytas vasarnamis su didžiuliais langais stoge, buvo bene pirmoji “kregždė”  tuometinėje, standartinėje, pagal vieną “kurpalių” suprojektuotų gyvenamųjų namų statyboje.  Buvau maža,bet puikiai pamenu, kaip šis neįprastas namas dygo mano kiemo pašonėje. Gana dažnai dėdė Uogintas užeidavo pasišnekėti ūkiškais klausimais pas mano tėvus . Dailininkas savo name gyvendavo iki pat didžiųjų šalčių. Kad visai nesušaltų- gerdavo karštą arbatą  (juokaudamas sakydavo,jog dėlto  ir nosis raudona). Vėlesniais metais, pasikviesdavo  mane su  vyru puodeliui arbatos . Dažniausiai ją gerdavome  jo pačioje mėgstamiausioje vietoje- asmeninėje bibliotekoje. Dailininkas pasakodavo apie savo gyvenimą Paryžiuje,savo kaimynus Gudaičius, Dvarionus,savo sūnų Bronių ir mano vaikystės draugę, savo dukrą Gintarę. Dailininkas mėgdavo pajuokauti. Pasakodavo juokingas istorijas apie savo pažįstamus žmones. Aš jam tada buvau menka  pašnekovė. Tačiau knygą ,kurią jis man davė paskaityti (ir niekam nerodyti)  atsimenu iki šiandien.Tai buvo A.Soldženicyno “Viena Ivano Denisičiaus diena”.  Atvirai prisipažinsiu, tada ji man nepadarė jokio įspūdžio.

Prabėgus keliems dešimtmečiams galvoju,jei nebūtų šių darbščių ,talentingų , kuklių ir drąsių žmonių-nebūtų  sulipdytos ir jų  asmeninės mozaikos.Šiandieną jos turi vieną- Pilnakraujo Gyvenimo Žemėje kainą.

Palikimas

Laikas negailestingas. Jis vienus Laiko herojus keičia kitais. Toks judėjimo gamtoje dėsnis.Šią vasarą turėjau didelį malonumą pamatyti Broniaus Uoginto (vyresniojo) tapybos darbus Palangos “Ramybės” galerijoje .Jubiliejinių metų proga (100 –osios tapytojo gimimo metinės) galerija išleido  dailininko kūrybos palikimo katalogą  “Sugrįžtantys laike”. Labai apsidžiaugiau sužinojusi,jog Uogintų namas (buvusi menininkų Meka Palangoje) pagaliau perėjo Valstybės globon. Tikiuosi, jog per stogą nebesisunks vanduo, nedrėks unikalios knygos ir paveikslai, o vagys-nebenaršys namo nieko “nepešę”( pamenu,vienais metais vagys  pavogė “vertingiausią” daiktą-  dėžutę kavos).

Vaiksčiodama tarp savo vaikystės ir prabėgusios jaunystės atsiminimų (visi galerijoje eksponuoti darbai man matyti) galvojau,jog esu sugrįžusi į namus. Jaučiau terpentino ir aliejinių dažų prisodrintą orą, klausiausi ankstų pavasario rytą  stuksenančio plaktuko garsų saulės apšviestame  name. Žinojau,jog tuoj tuoj bus nuimtos medinės langinės ir name pradės ‘virti’ gyvenimas. Mačiau languotais marškiniais apsivilkusį ir prie namo tvoros akmenys dėliojantį kaimyną, jo plačią šypseną ir garsų juoką. Jo balsą girdžiu ir šiandieną.

Pabaigai

Užrašydama straipsnio pavadinimą dar nežinojau,kad rašysiu būtent apie savo kaimyną Bronių Uogintą. Man norėjosi papasakoti apie save ( kaip išmokau džiaugtis mažais dalykais),  dar kartą prisiminti šią vasarą sutiktus pažįstamus, draugus ir visai svetimus žmones, kurie taip pat dalyvavo, ar dalyvauja mano gyvenimo mozaikos kūrime. O ranka užrašė apie sugrįžtančius laike (jų nebėra,o jie sugrįžta). Žodis mozaika – kilęs iš lotynų kalbos (musivum-pašvęsta mūzoms). Ir tai yra viena iš seniausių dailės formų. Kretoje šis menas buvo išvystytas jau bronzos amžiuje. O tobulėjant gyvenimo kokybei,mozaikos menas imituodavo tapybos darbus. Iki tobulumo turi praeiti šimtmečiai.

rg4yX0UUVa2WBFUbrSrQYy6E

NYF0M2MhHHbMUQC1T3PhP1a3

1.Senosios kartos lietuvių menininkas Bronius Uogintas (vyresnysis)

2.B.Uogintas -Vakarienė- 1932 m. (pirmą kartą eksponuota kompozicija)

Irena Valužė

2013 m.

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: