Ilgesys neturi spalvos

Iš Amerikos į Lietuvą atvažiavęs lietuvis Alfredas Juška sakė,kad po 59-erių metų čia sugrįžti atvedė jausmas moteriai,kurią jis stebuklingai sutikęs savo gyvenimo kelyje,ir noras aplankyti tėvų bei protėvių vietas.

Alfredas Juška-užsiėmęs žmogus.Jis Floridoje dirba technologu radiologijos srityje,save įvardindamas “pagalbininku medikams”.Netrukus jis turės grįžti į namus,nes jo laukia atsakingas darbas ligoninėje. Apie sutiktą meilę,kaip reikėjo tikėtis,ponas Alfredas pasako tik tiek,kad savo prigimtimi esąs romantikas ir savo širdies damai rašąs eiles. Ilgiau pabendravus su ponu Alfredu supranti,kad ne tik gražus jausmas moteriai nuspalvintas romantiška gaida,bet ir vaikystės atsiminimai, kurie mažo berniuko sąmonėje paliko neišdildomą įspūdį. Alfredo atmintyje- ant palangės garuojanti  ką tik močiutės iškepta duona, išlikęs Palangos paplūdimio vaizdas, senelio žąsys… Mažo vaiko atmintį išsaugojo ir šeimos nuotraukos ,atsivežtos iš Lietuvos, bei bendravimas su vyresnės kartos lietuviais , kai bare Čikagoje susirinkdavę,diskutuodavę…

Beveik prieš šešis dešimtmečius Alfredui Juškai teko, kaip ir daugeliui žmonių, su tėvais emigruoti į Ameriką, kad nereikėtų, kaip jo močiutei, bočiui ir dėdei praleisti dešimt metų Sibire. Šilčiausiai ponas Alfredas prisimena močiutę, Kretingoje gyvenusią Barborą Špokaitę. Iš savo motinos pasakojimų jis girdėjo,kad,siaučiant marui, visa močiutės šeima išmirė, liko tik keturiolikmetė mergaitė, kuriai žydas Kretingos turguje paskolino “bačką silkių”.Pardavinėdama jas, ji pati išsilaikė, o savo vaikams visada sakydavusi:”Nepeikite žydų”. Tad atvykęs į Lietuvą, ponas Alfredas visų pirma apsilankė Kretingoje, susirado Vytauto gatvėje buvusį močiutės namą, kuriame buvo jos įkurta duonos kepykla. Deja,vaizdas, kurį jis pamatė, labai nuliūdino. Vietoj vaiko atmintyje išlikusio gražaus namo, jis pamatė “nuvarytą bakūžę”, kur dabar svetimi žmonės įrenginėja maisto parduotuvę. Kiek prisimena Alfredas Juška, Lietuvoje likę giminaičiai ir jo šeima Amerikoje nuolat susirašinėjo. Kretingoje gyvenusiam sesers sūnui buvo padovanotas močiutės namas.  A.Juška svarstė, gal ir nereikėjo to daryti, nes šis tik pasipelnė.

Į Lietuvą patekęs kaip iš “petelnės ant ledo”, nes dabar Majamyje virš 30 laipsnių šilumos. Pasak svečio, didieji Lietuvos miestai jo nedomina. Jis norėtų kada nors sėsti ant dviračio, aplankyti mažus miestelius bei kaimus ir pasikalbėti su žmonėmis.Tą jis žada padaryti kitą kartą .Ir ilgai netrukus.

Pabaigai

Mudviejų susitikimas įvyko prieš daugelį metų.Tada, tą šaltą žiemos rytą, šnekėjomės Palangoje A.Mončio namuose-muziejuje. Už langų snigo,šiltuose ir jaukiuose namuose kalbėdamasi su savo pašnekovu stebėjausi pusamžio vyro entuziazmu per trumpą viešnagės Lietuvoje laiką apglėbti ne tik mylimąją. Ponas Alfredas buvo sužavėtas A.Mončio darbais. Medinės skulptoriaus išdrožtos verpstės priminė jam taip išsiilgtus namus : “Jei galėčiau-čia ir miegočiau”,-juokėsi svečias. Buvo laimingas, gavęs žemaičio pasą,kurį jam įteikė Žemaičių kultūros pirmininkas Augustinas Narmontas. Tada aš nelabai supratau šio vyro garsiai reiškiamų emocijų viskam,kas jį džiugino,piktino,ar žavėjo.  Šiandien, kai pati skubu vasaromis į namus,anas susitikimas,įgavo visai kitą spalvą. Jis nuspalvintas ilgesiu. Tokios spalvos nerasime nė vienoje spalvų paletėje: nei žiemą,nei vasarą,nei po metų,nei po penkiasdešimties… O žmogaus gyvenimo prisiminimai-istorija,kuri turi išliekamąją vertę.

P21eyfW1SUBbhr03R5SQN5S8

Alfredas Juška ir Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus pirmininkas Augustinas Narmontas 2003 m.

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: