Belaukiant…

Prie vienos senos vaistinės laukiau iš studijų grįžtančios savo dukros.Mano žvilgsnis užkliuvo už išmaldos prašančio žmogaus. Beveik kas trečias praeivis įmesdavo į pastarojo ant žemės padėtą žieminę kepurę smulkių monetų. Prie duoneliautojų mes seniai įpratę. Dažnai į juos nebekreipiame jokio dėmesio. Kasdieniniai nepritekliai užgriuvo mus visus. Be to,dažnai regėdami prašančiųjų išpurpusius nuo alkoholio veidus,suabejojame,ar mūsų pinigėliai tikrai bus skirti duonai, o ne buteliukui odekolono. Tačiau šį sykį nustebau pamačiusi labai tvarkingai apsirengusį žmogų.Tad smalsumo vedina priėjau prie jo ir,įmetusį litą,užkalbinau,

Jis vardu Viktoras.Pensininkas.Kaip jis man pasakojo,visą gyvenimą dirbęs Vakarų laivų remonto įmonėje. Abu su žmona gaunantys nedideles pensijas,gyvena dviejų kambarių bute. Atrodytų,pensijos užtektų susimokėti už komunalinius patarnavimus ir liktų šiek tiek maistui.Bet,kaip supratau iš senuko žvilgsnio , priežastis duoneliavimui buvo ne sunki šio žmogaus finansinė būklė.Priežastis-Viktoro atžala. Viktoro sūnus parsivedė į namus sugyventinę,kuri paskui save atsitempė ir savo dvidešimtmetį sūnų.”Nė vienas nedirba ir darbo neieško,o ir žmona pasiligojo,reikia pirkti vaistų”,-liūdnai nuleidęs akis kalbėjo žilagalvis vyras.Anot Viktoro,per dieną jis surenka po 5,6 litus.

Žiūrėjau aš į šį žmogų ir mąsčiau:ne jam reikia tų pinigų.Šį seną žmogų prievartauja jo paties vaikas.Todėl jis,neberasdamas išeities,kiekvieną dieną išsilygina jūreiviško milo juodas kelnes,švariai nusiskutą barzdą ir išeina į “tarnybą”. Jis ją atlieka taip pat oriai,kaip kažkada atlikdavo savo tiesiogines pareigas. Tvarkingas,mandagus,tačiau prašantis duonos…

Pabaigai

Istoriją apie Viktorą užrašiau ne šiandieną. Manau,kad nelabai kas pasikeitė nuo to laiko,kai ant piramidžių sienų buvo užrašytos tėvų ir vaikų nesantaikos. Kaip elgtis,kai tave įskaudina tavo paties vaikas? Susidūrus su tokia situacija,reikia prisiminti savo vaikų  nuotraukas.Kūdikio akys pramuša visas negatyvias mintis. O vėliau- elgtis taip,kaip pasakys tavo širdis: ar pabarti,ar patylėti,ar apkabinti,ar išeiti. Biblijoje Dievas sako:”Jūs,vaikai,klausykite Viešpatyje savo gimdytojų,nes šito reikalauja teisingumas.Gerbk savo tėvą ir motiną-tai pirmasis įsakymas su pažadu:Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje. Ir, jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų,bet auklėkite juos,drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu”.(N.Testamentas.Vaikai ir tėvai).

WP_000825

gatvė

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: