Įžiebk Kalėdų žvaigždę

Šiandieną klausiausi Adventinių giesmių miesto gatvėje.Melodingais balsais juos traukė trys britai .Nejučia prisiminiau, kaip prieš 10 metų,vieną prieškalėdinę naktį, prašiau Auksčiausiojo:”Įžiebk Kalėdų žvaigždę” ir man.

Draugė

Perskaičiau laišką,kurį man atsiuntė draugė,jau keletą metų gyvenanti su šeima Anglijoje.Ji man rašė,kad jos šeima gyvenanti Kalėdų laukimu: perkanti dovanas, puošianti namus,laukianti svečių. Pamenu,kai mano draugė  ruožėsi palikti Lietuvą,tuo metu bijojau jai ką pasakyti, neįsivaizdavau, kaip galima ryžtis tokiam žingsniui…Tuokart man buvo sunku suvokti, kad jos vaikai priims kitos šalies kultūrą, kalbės svetima kalba…

Nuo to laiko praėjo ketveri metai.Mano draugė džiaugiasi gyvenimu svetur. Ji  turinti gerą ir dėmesingą vyrą. Jiems gimė dukrytė, jų šeima nusipirko namą. Vyresnieji draugės vaikai mokosi prestižiniame koledže. Su vaiko gimimu valstybė jai suteikė daug socialinių garantijų,tad,gyvendama ten,ji jaučiasi saugiai.Ji tik ilgisi Lietuvos gamtos, o apie savo buvusį gyvenimą nenorinti net prisiminti, nes gyvendama Lietuvoje,kentė vyrų apgaules ir nuolat išgyveno sunkią finansinę būklę.

Viltis dėl vilties?

Begalės mano pažįstamų,vieni, ir su šeimomis, išvažiavo laimės ieškoti svetur.Vieniems pasisekė, kiti-grįžo namo. Tačiau jie ir vėl nenuleidžia sparnų ,ruošdamiesi išskristi…Kas čia,galvoju,visuotinė ir savanoriška tautos emigracija, kodėl mes,  moterys,sulaukusios brandaus amžiaus,užauginusios vaikus,turime palikti savo namus?..

Katedros ir Rotušės aikštėse šiemet, kaip niekada anksčiau,jau įsižiebė kalėdinės eglės,dangų nuberdamos tūkstančiais žvaigždžių. Žmonės ,susirinkę aikštėse, atrodo, buvo laimingi…Laimingi,tuo metu užmiršę apie visai suplonėjusias pinigines,valdžios apgaules,gatvėse besitęsiantį smurtą…

Kalėdinėmis žvaigždutėmis mūsų vaikai papuošė langus.Laukimas visada yra nuostabus,ypač tai gerai jaučia maži žmogiukai . Jie tiki kalėdinės nakties paslaptimi…Tą naktį ilgai meldžiausi prašydama Dievo stiprybės:įžiebk Kalėdų žvaigždę ir mano širdy…

Dovanos

Išgirdo mane Aukščiausiasis. Štai jau dešimt metų puošiu Kalėdinę eglę “kitame krante” . Labai nemėgstu pasakoti apie gyvenimą svečioje šalyje. Smalsuoliams atsakau vienu sakiniu:”Pabandyk pats – žinosi”.Galiu tik tiek pasakyti: šiandieną turiu viską, ko reikia žmogui normaliai gyventi. Mano vaikai baigė mokslus ir yra laimingi. Tad ko daugiau norėti? Man reikia Kalėdoms sugrįžti į namus. Neveltui visas pasaulis eina iš “proto”, kai prieš Kalėdas išgirsta Chris Rea dainą:”Driving Home For Christmas”. Esu laimingas žmogus,  galėdamas   visiems pasigirti:važiuoju Kalėdoms  pas mamą.  Mano prisiminimuose mano namai visada kvepėjo  eglės gaiva ir saldžia vanile.   Man reikia apkabinti savo seną mamą, nuskęsti jos švelniose akyse ir susiglaudus galvomis pabūti tyloje… Tai- mano didžiausia kalėdinė dovana! Ji -neįkainuojama.

Įžiebsime Kalėdų žvaigždę mudvi abi,mamyt! Tu tik manęs palauk…

WP_000387

mano mama

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: