Daugiabriaunis vėjas

Vieną šaltą žiemos vakarą apsilankiusi palangiškio Vytauto Kuso dirbtuvėse dailininko paklausiau:”Kas yra V.Kusas?Dailininkas,fotografas,poetas,pačių mažiausių ir pačių didžiausių darbų kūrėjas,daugelio įdomių projektų autorius,žmogus-vėjas?” Prieš daugelį metų vykusioje dailininko parodoje Raseiniuose jam patikęs tuometinio  Seimo pirmininko A.Paulausko apibūdinimas: daugiabriaunis. Vėjo įvaizdžiu  galėtų būti nebent jo kasdieninis darbas.  Uždariusi dailininko dirbtuvės duris,aš jau  žinojau apie ką rašysiu.Rašysiu apie daugiabriaunį vėją.

Poezija ir tapyba-vienoje gretoje

Atvirai prisipažinsiu,jog mudu beveik bendraamžiai, tačiau Vytautas Kusas buvo mano darbų mokytojas Palangos Senojoje gimnazijoje, o mano senų nuotraukų albume juodai baltos jo kažkada darytos fotografijos- iki šiol man pačios gražiausios .Pasak Vytauto, su fotografijomis jis “pabaigęs”,nes jam nepatinkankančios dabartinės tecnologijos,o darbą mokykloje prisimenantis ,nes tai buvusi pirmoji ir paskutinė valdiško darbo vieta jo biografijoje.

Kai kalba pakrypsta apie tai,ką jis veikia dabar,  Vytautas, neieškodamas žodžių kišenėje sako:”čiut ,čiut nėsčias nebūsi”. “Trys darbai išgėrus nupirkti Izraelyje,mano poeziją skaito ir milijonierius…” Vytautas juokaudamas pasakojo, jog tuokart taip nutikę. Savęs abstinentu nelaikantis. Jam patinka su draugais taurelę “išlenkti”,tačiau jis gerai žinantis, jog “šiandien išgėręs- ryt nebedirbsi”. Pirmąją dailės parodą surengęs 1972 metais Senojoje gimnazijoje, šiandieną jis taria įspūdingą skaičių : 250 parodos.Į klausimą, tapyba ar poezija užimanti pirmąją vietą menininko kūryboje, V.Kusas nedvejodamas atsako :”Lygiagrečiai,nes nėra vieno mylimo, ar nemylimo”.V.Kusas yra išleidęs devynias poezijos knygas.Dešimta turėjo pasirodyti šiais metais,bet dėl finansinių sunkumų,ji dar tebelaukia savo eilės.

Individualistas

Kiek teko susidurti su palangiškiais menininkais (Palangos “Mosto”kūrybinė grupė),niekada tarpe jų nesu mačiusi Vytauto Kuso.Vytautas prisipažino,jog jis iš tiesų esąs  ne kompanijos žmogus. Jis mano,jog reikia paprasčiausiai dirbti, o nepriklausyti kažkokioms organizacijoms.Pagal horoskopą- Liūtas ir suvaldyti jį  galinti nebent tik jo žmona Vida,kuri visada  jaučianti, kada jį reikia paimti už “pakarpos ir nutempti prie jūros”. Vytautas  mano, jog būdamas be šeimos-padarytų daugiau,bet šeima yra tai ,kad būnant vienam “nenugrybautum” .

-Jeigu laiką galėtumei pasukti atgal,ką darytumei,arba atvirksčiai-niekada nedarytum?

-Viską tą patį ir daugiau.Reikėjo dirbti juodai,kai buvau 3o metų.Gražiausius metus atiduočiau kūrybai.

“Peilis į nugarą”

Pasak menininko,idėjų labai daug,tačiau stabdo materialinė padėtis. Mudviejų susitikimo metu,jis nuolat minėjo savo draugus,be kurių pagalbos “nė iš vietos” (įrenginėjant dirbtuves,ruošiant parodas,leidžiant knygas).Peilį į nugarą Vytautas gavo šiais metais ir tiesiogine prasme. Gegužės 19 d. surengęs  vienu metu 9 dailės parodas aštuoniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, per vieną dieną  suspėjęs  ir ten   pabuvoti, sarkastiškai besišypsant pasakė : ”  Užsidirbau infarktą ir 150 litų”.

Politika Vytautas domisi tiek, kiek dauguma (į tribūna nepuola).O šiaip menininkas nusijuokęs prisiminė rusų filmą “Piršlybos Malinovkoje”,kai filmo herojus nuolat klausia: “O kokia šiandien valdžia?”.Vytautas nebijo įvardinti mūsų politikų darbą:pigios prostitutės,- sako jis. Per 20 metų, Lietuvos atžvilgiu nieko nepadaryta.Menininkui tai yra didžiulis skausmas,kai šalį valdo visiškai buki.Jam visai neaišku , kur  ir kokiose rankose atsidurs mūsų dailės palikimas.

“Kol galiu-darau”

Prieš keturis metus Vytautas Kusas savo dirbtuvėse  atidarė vienintelį Pabaltijyje šunų muziejų.Pradėjęs rinkti nuo žmonos padovanoto šokoladinio šuniuko,šiandien jis didžiuojasi fonduose turėdamas15000 eksponatų. Vaiksčiodama šaltoje ir ankštoje dirbtuvių patalpoje žavėjausi menininko kūryba, įspūdinga meno kūriniais tapusia kiaušinių kolekcija, menininko sukurtomis miniatiūromis (tapyba, mažiausia knygute), jo nutapytais “gaubliais”. Pasak Vytauto,yra girdėjęs ne kartą,kai kiti menininkai iš jo pasišaipą,neva,” Kusas-lenktynių mėgėjas”. Ir tuoj pat man skuba paaiškinti:”Paimk ploną popieriaus skiautę ir ant jos užrašyk eilėraštį iš 1000 žodžių.Pamatysi,kaip pagaus azartas ir norėsi užrašyti dar tiek pat”,- prieš 40 metų pradėjęs kurti  miniatiūrinius darbus teigė menininkas.  Jis sutinka,jog tai esantis kruopštus darbas,bet kol akys mato,tol jis daro.

Motinos portretas

Tik įėjus į menininko dirbtuves,akį patraukia labai šiltas Vytauto nutapytas mamos portretas. Besišnekučiuojant su menininku ne kartą išgirstu  žodžius, nejučia išlendančius iš jo namų,vaikystės, Palangos,be kurios jis neįsivaizduojęs savo gyvenimo, vaizdai. Tačiau labiausiai man įstrigo žodžiai,kuriuos jis taria motinos vardu. Ji yra tarsi jo gyvybės ir kūrybos sergėtoja. Šiandien ,perskaičiusi Vytauto Kuso eilėraščių rinktinę “Laiškai mamai”, nebeabejojau, kodėl mamos portretą menininkas pakabino prie įėjimo į savo kūrybos ir gyvenimo kalvę.

Vytautas Kusas ruošiasi naujoms parodoms. Draugų pagalba jis žada pristatyti savo darbus kalėdinėje parodoje “Po angelo sparnu”. Turėjęs padaryti 15 darbų, o paruošęs- 30 . “Esu turtingas bičiuliais,norėčiau daug daugiau padaryti, bet dėl šeimos “pristabdau arklius”,-sako daugiabriaunis menininkas,kurio gyvenimo credo-dirbti lyg vėjui.

Pabaigai

Perskaičiusi Vytauto dovanotą poezijos knygą,užrašiau ir aš eilėraščio posmą savo mamai.

Tavo akys-du šuliniai

Viename-mano lopšys kryželiu išsiūvinėtas

Kitame-ilgesys,kuriuo į mane tarpdury pažiūrėjai.

Ačiū Tau,mokytojau!

WP_000983WP_000984WP_000985

1.Vytautas Kusas savo dirbtuvėse

2.Unikali kiaušinių kolekcija

3. Šuniukai(Šunų muziejaus ekspozicija)

Irena Valužė

Comments are closed.

%d bloggers like this: