Kaip parduoti muziejų

Žemaitis iš Kiauleikių kaimo vieną dieną susuko man visai galvą. Teko dar ir dar kartą mintimis sugrįžti pas vieną keistuolį, kuris gamina tai,kas turi būti muziejuje  ir kalbasi su ąžuolu. ..

Pažintis

Taigi, Kiauleikių kaimas, Vydmantai (Kretingos raj.). Mano draugo vairuojamas automobilis, pravažiuodamas pro vietoj vartų stovinčius didžiulius akmenys, įsuka į atokiau kelio stovinčią sodybą .Išlipusi iš mašinos matau seną bakūžę, ant akmenų pastatytą ir puse namo „įbridusį“ į prūdą pirties namelį, didžiulį plotą   įvairiais medžiais bei krūmais apsodintą žalią erdvę. Pašonėje stovi neišvaizdus sovietinės statybos pastatas. Iš jo pusės pareina sodybos šeimininkas: aukštas, lieknas, visa burna besišypsantis, medžio drožlėmis aplipęs pusamžis vyras. Pasisveikinęs prisistato: Virginijus Vaičiūnas, skulptorius, žemaitis. Viskas prasidėję nuo dviejų “bepročių” (Virgilijaus ir jo draugo B. Mačernio) , kai 1997 metais V.Vaičiūnas nusipirkęs seną sodybą su 1 ha žemės,-pradeda savo pasakojimą sodybos šeimininkas.1986 metais tai buvę dideli pinigai (120000 Lt.),-sako jis.Sodybą pirkęs pagrinde dėl dirbtuvių. Šeimą turintis, žmona jį palikusi. “Kas gali su tokiu bepročiu gyventi? Kita- tą beprotį paėmė“,-juokiasi Virgilijus ir mylinčio žmogaus akimis skuba pasigirti, kad jiedu su Rūta jau „ir susivenčevoję”. Esąs „ne davatka“, tačiau per didžiąsias šventes į bažnyčią nueinantis. Pasigiria, kad Priekulėj  netradicinį kryžių pastatęs ir turėjęs garbės su pačiu Telšių vyskupu pasikalbėti…

Sodas

Virgilijus yra įsigijęs architekto-landšaftininko specialybę. Ne vienus metus tiesiogiai atlikęs architekto pareigas Skuode ir Kretingos rajone , pasodinęs ne vieną medį ir krūmą, savo sklype, naudodamasis senovės lietuvių patirtimi,  užveisė sodą, kuriame auga tik lietuviškų rūšių augalai(30 augalų rūšių). Vedžiodamasis po savo rankomis pasodintą sodą jis didžiuojasi užaugusiomis žaliaskarėmis eglėmis, tryjų rūšių  riešutmedžiais (kekės po 7-8 riešutus), lazdynais ( riešutai Kalėdoms ir pats valgo), savo rankomis pasodintu beržynėliu. Pasakojo, kaip reikia  tinkamai pasodinti kadagių krūmus (zenito pusėje, šiaurinėje pusėje pasodintas kadagys sunyks). Kadagių prisodinęs daug savo sode, nes tai  esąs ypatingas augalas (žemės plaučiai). Savo greitakalbe jis skuba pasakyti, jog apskritimu susodinti augalai  kada nors taps parku, kuriame bus lazdynų alėja ir stovės  išsvajotoji jo meno galerija.

Darbas

Pasak Virgilijaus Vaičiūno, jo gyvenimo hobis-darbas ir pirtis. Į jo suprojektuotą ir pastatytą pirtį dar sugrįšime. Dabar menininkas vedasi į savo darbo ir kūrybos buveinę. Tame neišvaizdžiame name yra įsikūrusios Virgilijaus kūrybinės dirbtuvės. Prie dirbtuvių durų guli didžiuliai medžių rąstai, stovi sumeistrautos baro kėdės. Anot menininko, jis gamina baldus pagal užsakymus. Daug jų yra iškeliavę po „svietą“. Su užsakovais irgi  visko pasitaiko. Ypač moterys būna priekabios. Individualiai pagaminti kėdę iš vientiso medžio gabalo nėra taip paprasta. Medis yra gyvas. Būna, kad ima ir medžio šerdis įtrūksta, tada tenka ją „sulopyti“. “Kai kurios damos pamačiusios pradeda klykti. Jos nesisėsiančios ant jo, o aš ramiai sakau, kad jos nešauktų, galiu ir aš joms blogą energiją įtaisyti“,-juokiasi menininkas. Virgilijus džiaugiasi, kad mūsų verslininkai pagaliau į Lietuvą atvežė padorų japonišką pjūklą. Su tokiu vienas malonumas dirbti. Dirbtuvių viduje skulptorius rodo savo ekskliuzyvinius gaminius (iš vieno medžio gabalo).Jų kainos užsakovų nebauginančios. Dirbtuvėse menininkas yra įsirengęs ir nedidelį savo kūrybos dirbinių muziejų. Jame kryžiai, skulptūros, namų apyvokos daiktai.

Praeivis

Prisiminęs tą laiką, kai su lėkštėmis keliaudavęs į Kaziuko mugę, šiandien galvojantis, jog tai buvęs didžiausias absurdas. Jo manymu, Kaziuko mugės visai išsigimė. Nėra į ką žiūrėti , jose žmogus gali nusipirkti tik masiniu būdu gaminamus daiktus. Jis prisimena vienė „menininką“, kuris nusipirko stakles ir pradėjo kopijuoti jo gaminius. Šiandieną jis gali jam pasakyti, jog jis nuo tų staklių nepajudėjęs nė žingsneliu į priekį. Skulptorius juokaudamas pasakoja, kad atvažiavus jam į Baltarusijoje vykstantį  „Slovianskij bazar“ ,  pamatę jį  prekeiviai   šaukia:“Antonio Ganeli atvažiavo!“ .  Jis džiaugiasi draugyste su Romanu, kuris atrado jį, įvertino jo darbą ir padeda jam surasti pirkėjų. Kažkada skulptoriui atmintyn įstrigusi vieno praeivio mugėje pasakyta frazė: “Visa tai turi būti muziejuje“. Jis sutinka, tačiau ir manęs klausė:“ O kaip tą muziejų parduoti?“.

Rašydama straipsnį atsiverčiau interneto puslapį, kuriame perskaičiau , jog Virgilijus  jau nuo septynių metų pradėjęs drožinėti. Šiandieną jis yra „sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinių amatų meistras, senųjų drožybos, šaukščiaus, kryždirbystės amatų puoselėtojas“, yra surengęs personalines parodas Klaipėdoje ir Hamburge, Virgilijaus darbai yra nukeliavę ir  už Atlanto.

Pirtis

Kol nebuvo pasistatęs pirtį, gyveno senojoje dar 1927 m. statytoje troboje. Įeiname į jo namus tarsi į šventovę. Čia juodu su savo žmona Rūta ir vakarojantys. Rūta darbuojasi Plungėje, tad sutuoktiniai pasimato tik savaitgaliais. Vakarėja, susėdame už ąžuolinio meistro pagaminto stalo, šeimininkas užkuria paties sumeistrautą židinį. Labai greitai kambaryje pasklinda šiluma, geriame graikinio riešutmedžio lapais užplikytą arbatą ir skanaujame Rūtos iškeptais ir vyrui paliktais  blynais. “Valgyti gaminti visai nemoku, todėl Rūta man pritaiso visai savaitei“,- kaltai šypsosi Virgilijus. Jis dar Rūtai pažadėjęs iki Kalėdų sumeistrauti virtuvinius baldus (pačiam-  paskutinėje eilėje). Kiek suprantu,  Rūta jam yra ne tik žmona. Jos vardą menininkas mini nuolat. Ji –jo gyvenimo  dalis. Mane žavi šio žmogaus atvirumas. Jis nesidrovėdamas pasakoja, jog esąs saulės vaikas (žmogus turi visą laiką būti saulėje).Vasarą jis savo sodyboje dirba visiškai nuogas. “Kaimynas vieną sykį paklausęs, ar aš plikas dirbu? Pasakiau, kad turiu pasisiuvęs juostą, kad nenusipjaučiau“,-linksmina mus skulptorius. Jei rimčiau, jo manymu, žmogus turi stengtis būti arčiau gamtos. Menininkas ir savo darbuose stengiasi palikti nenugenėtas šakas, atskleidžiant natūralų medžio grožį.

Virgilijus atneša pirties geldą, pastato prie židinio ir siūlo man į ją atsisėsti. Pasak jo, jis yra pirtininkas, o  pirties tradicijų nevalia laužyti. Prieš einant pasikaitinti, reikia būtinai šiltame vandenyje pamirkyti kojas. Gelda ne bet kokia. Ji turi vyrišką ir moterišką pusę. Tokiu pat principu yra daromi relaksaciniai gultai išėjus iš pirties. Gultai gaminami kiekvienam individualiai  (išskaptuojant pagal kiekvieno žmogaus kauliuką). Pirties akmenys taip pat ne bet kokie : naudojamas žadeitas.

Pabaigai

Atvirai prisipažinsiu, nesinorėjo man tą vakarą pakilti iš už to masyvaus stalo su nenugenėtomis medžio šakų kojomis,  šalia mūsų stovinčio angelo, ar paukščio skulptūromis,  žiūrinčiomis į vakaro sutemas ir ugnies atšvaitus lange. Nejučia man išsprūdo gana naivus klausimas: „Ar esi laimingas?“. „Nereikia man laurų.  Patenkintas savo darbu, džiaugiuosi, jog išėjau iš architektūros, galiu būti tuo, kuo esu“,-vardijo menininkas. Ir tik vėliau, išlydėdamas mane pro duris, pridūrė:“ Pasodinau savo sode 1000 medžių, dar tiek pat esu pasodinęs kitur. Manęs nebeliks, o medžiai gyvens, ar tai ne laimė?“,- klausė manęs keistuolis skulptorius, kuris suka galvą, kaip  parduoti savo “muziejų”, kad galėtų įgyvendinti dar vieną savo  svajonę viename iš Žemaitijos kaimų.

Palikau aš jį stovintį  prie savo pirtelės, pastatytos ant  prūdo, kuriame  plaukioje lydekos, kur po sunkaus darbo savaitgaliais pasikaitinęs  pliuškenasi ir pats sodybos šeimininkas. Nueinant mane pasiveja Virgilijaus  balsas: “Aš ją turėsiu!“ .Žinau, “Antonijus Ganeli” pastatys savo galeriją, jam reikia tik pasikalbėti su ąžuolu.

WP_000994 (2)

WP_000995 (2) WP_000997 (2) WP_000998 (2) WP_001014 (2) WP_001015 (2) WP_001016 (2) WP_001022 (2) WP_001024

sustabdytos akimirkos skulptoriaus Virgilijaus Vaičiūno karalijoje

Irena Valužė

2 Comments (+add yours?)

  1. andrius
    Dec 17, 2014 @ 15:06:50

    Man teko vaziuoti per lietuva ir matyti virginijaus darbus kurie yra tikrai ispudingi tai maza taip pasakyt vien kaip atrodo nukryziuotasis seneliu namuose tai reikia pamatyt
    teko garbe isigyti ir man jo keletos darbu ispudinga ne tas zodis
    dekui vigi tau to per maza pasakyt
    jo darbai puosia GASPADINU SODYBA wwww.sodybatau.lt

    Like

  2. irenavaluze
    Dec 05, 2013 @ 12:56:42

    Reblogged this on Irena Valužė.

    Like

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: