Suaugti stuburu

Pastatyti namą,užauginti vaiką,būti sveikam ir laimingam-tai šeimos pilnatvė,-sakė palangiškiai Edmundas ir Zofija Vaišnorai.

Kas yra laimė?

Ar jiedu laimingi? Ponia Zofija nedvejodama atsakė:”Jei turi darbą, esi sveikas-esi laimingas”. O vėliau, kol vyras buvo tumpam išėjęs, pridūrė: “Edmundas-darbštus, myli vaiką, rūpinasi šeima,tad ko daugiau gyvenime reikia?”. Ponas Edmundas, pasvarstęs apie laimės sampratą žmogaus gyvenime, mano, jog tai filosofinis klausimas. Jis vieną dieną jaučiasi laimingas, kitą-ne. Žiūrėk, kitas žmogus nieko neturėdamas yra laimingas.Tad į klausimą atsakė trumpai:”Dabar-labai gera”. Prieš dešimtmetį, kalbėdamasi su sutuoktiniais jų namuose supratau, jog šie žmonės savo gyvenime suspės nuveikti dar daug gražių dalykų. Jų laimė- kaip jiedu patys: suaugę vienas su kitu.

Lemtingas šokis

Jaukiame,tik prieš metus pačių sutuoktinių pastatytame name kalbėjomės apie daugelį dalykų:apie pirmąjį jų šokį kurhauzo salėje,apie sėkmingai ištekėjusią dukrą Aušrą, apie laimingos santuokos formulę. Nuo to įsimintino vakaro šokių salėje, kai šaltą žiemos vakarą palydėjęs į namus jaunutę mergaitę iš Skaudvilės palangiškis Edmundas jai pasakė,”jei rimtai draugausią-rudenį apsivesią”, praėjo trys dešimtmečiai. Šiandieną šie jaunatviškai atrodantys, tik pradedantys skaičiuoti penkiasdešimtuosius savo gyvenimo metus sutuoktiniai prisipažįsta, jog savo prigimtimi esantys visiškai skirtingi. Ponas Edmundas-uždaro būdo, ponia Zofija-linksma, mėgstanti bendrauti. Anot jos, žmogus per ilgą buvimą drauge “suauga stuburu”.Tačiau jie netampa priklausomi vienas nuo kito. Jos šeimoje visada buvo toleruojama kito žmogaus laisvė ir tarpusavio supratimas:

-Jei kur nors užtrunkame,visad vienas kitą perspėjame,nes širdyje visada jauti nerimą:gal kas jam atsitiko?

Kaip pajuokavo mano pašnekovai, specialiai kopūstuose vaikų neieškoję. Dievulis davė vieną vienintelę dukrelę, kuriai tėvai stengėsi atiduoti gyvenimo išmintį,padėjo siekti išsimokslinimo.Prakalbus apie iš Lietuvos išvažiuojančius vaikus, ponas Edmundas pritaria tokiam jų pasirinkimui. Tėvynė-brangi, bet jei tu negali  savęs realizuoti-išeitis viena,-teigė jis. Pasak ponios Zofijos, juodvi su dukra labai artimos (gali viena kitai patikėti visas moteriškas paslaptis).

Bendrabučio laimė

Prisiminusi bendrą gyvenimo pradžią, Z.Vaišnorienė mano,jog patys laimingiausi metai prabėgę mažyčiame bendrabučio kambarėlyje. Baigusi Pedagoginį institutą, Zofija gavo paskyrimą dirbti vaikų darželyje auklėtoja. Šiandieną, turėdama savo namus, galvoja, jog jauniems žmonėms reikia gyventi atskirai nuo tėvų. Jai pačiai teko 15 metų gyventi anytos namuose. Su anyta gerai sutarusi, tačiau jaunam žmogui reikia laisvės, jis neturi jaustis suvaržytu. Pačių gražiausių gyvenimo metų niekas nebesugrąžins. Todėl tėvai, dar tik dukrai besiruošiant ištekėti, nupirko jai butą ir padėjo jį suremontuoti (vaikas neturi kartoti tėvų klaidas).

Namas savo rankomis

Ponas Edmundas dirba Palangos aerouoste direktoriaus pavaduotoju.Nuo jaunystės savo gyvenimą susiejo su aviacija. Šiandieną jis skaičiuoja 31-uosius darbo metus. Man buvo smalsu paklausti, kaip jis, eidamas tokias atsakingas pareigas, suspėjęs per trejus metus beveik vienas pats savo rankomis pastatyti namą?

-Kadangi pradėjau namo statybas “nuo” 6000 Lt.,tai reikėjo viską labai gerai apmąstyti. Jei turi menką pinigų sumą ir pats nieko nesugebi, gal geriau ir nepradėti. O taupant, statybai naudojant senas medžiagas, nesamdant žmonių, pačiam konsultuojantis su statybininkais, galima susiręsti nedidelį būstą.

Patinka Zofijai ir Edmundui dalyvauti  giminių šventėse, ne kartą patys yra buvę piršliais . Prieš trejus metus, švęsdami  savo sidabrines vestuves, priėmė bažnyčioje Santuokos sakramentą.Pasak Edmundo Vaišnoro, anksčiau tai daryti neleido laikmetis, pareigos,o supratę, kad nevalia laužyti senolių tradicijų, nusprendė susituokti iš naujo.

Tada,išėjusi iš šių mielų žmonių jaukių namų nusišypsojusi sau dar kartą pakartojau sutuoktinių ištartą frazę:per laiką žmogus su žmogum suauga stuburu.

Pabaigai

Pradžioje rašinio norėjau savo straipsnį pavadindi “Sudeginti tiltai”. Buvau įkvėpta Roberto Volerio romano “Medisono grafystės tiltai” ekranizacija. Nepakartojama amerikiečių aktorių vaidyba (filmo žvaigždės:Klintas Ystvudas ir Merie Stryp) ,siužetu, kuriame kiekviena moteris gali atrasti save. Filmas sukurtas remiantis realiais faktais (ūkininkė Frančeska Džonson ant Kedro tilto sutinka savo meilę-fotografą Robertą Kinkeidą). Tik keturios dienos laimės ir visas likusis gyvenimas-saugant meilės prisiminimą. Ilgi santuokos metai,pareiga ,atsakomybės jausmas prieš savo šeimą, neleido Frančeskai būti laimingai.Ajovos Medisono tiltas buvo sudegintas. Mano rašinio herojams-sudegęs kurhauzas. Ir vienas,ir kitas šiandieną prikelti naujam gyvenimui. Paradoksas:  ” meilės tiltai” nedega.

foto straipsniui

Edmundas ir Zofija Vaišnorai 2002 m.

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: