Aliodija Ruzgaitė:”Palangos neužmiršiu iki gyvenimo galo”

Primos  balerinos Aliodijos Ruzgaitės mielą balsą išgirdau telefono ragelyje būdama už 3000 kilometrų. Žmonių bendravimas,neturintis išskaičiavimų, neturi nei sienų, nei dekoracijų.Jis – paprastas ir nuoširdus.

Apie Palangą

Ponios Aliodijos paklausiau,kaip ji jaučiasi?(Aliodijai Ruzgaitei-90m. ). Skardžiai nusijuokusi ji man atsakė:”Kaip žmogus gali jaustis prie grabo lentos”. Bandžiau jos “humorą” sušvelninti priminusi, jog neišvengiamai visi “ten” būsime, o datą žino tik Auksčiausiasis. “Kol gyva (čia pat pasitaiso) džiaugiuosi gyvenimu, žmonėmis,prisimenu tuos,kurie manęs neužmiršta “( gavo daugybę sveikinimų švenčių proga). Aliodija Ruzgaitė didžiuojasi, jog nuo 1932 metų, kai pirmą kartą apsilankiusi Palangoje pamatė jūrą, neužmiršo jos : “Palangos neužmiršau ir jos nebeužmiršiu iki gyvenimo galo”,-įsitikinusi senjorė. Ponia Aliodija jau keletą metų nebeatvažiuoja į kurortą (kojos nebeklauso), o stebėdama per televiziją, ar skaitydama spaudą džiaugiasi geru  kurorto burmistru, gražėjančiu miestu ir jūra, kuri “glosto Palangą”. Jūrą ji girdi(arba draugai,atvažiavę prie jūros,telefonu duoda pasiklausyti) , mato ją savo sapnuose. Dažnai mintimis prisimena mielus žmones, kurie jau atgulę  amžinam poilsiui pajūrio kapinaitėse, o visiems geros valios  žmonėms ji nori priminti, jog norėdami pabūti vieni- ateitų prie jūros.

Prisiminimų atgarsiai

Prabėgus metų virtinei ,ji prisiminė puikią  moterį ponią Kelertienę ,pas kurią 16 metų poilsiaudavusi:”Puiki moteris , katalikė,kas dieną eidavo į bažnyčią. Labai ją mylėjau. Jos dukrai padėjau nugarą išgydyti”.Ir čia pat prisiminė, kad poilsiaujant ponios Kelertienės namuose ji susipažino su dabartinio kardinolo  G.Grušo motina.”Ji 10 metų negalėjo išvykti iš Lietuvos pas savo vyrą (gyveno emigracijoje). Esu jai atvežusi  tautinį kostiumą.Pažinau jos sūnų,kai buvo mažas berniukas (mane net šokti buvo iškvietęs), dabar jis -Lietuvos vyriausias kardinolas. O kokius pamokslus gražius sako…”

Pamąstymui

Papasakojau Aliodijai, jog prieš Kalėdas buvau Lietuvoj. Mano šalis man pasirodė niūri ir liūdna.Į tai ponia Aliodija atsakė trumpai:”Liūdesio visur pilna”. Atsisveikinant šiai mielai moteriai (nusipelniusiai Lietuvos kultūros veikėjai, baleto veteranei,rašytojai,daugelio įdomių projektų autorei) palinkėjau, jog šią vasarą ji sutiktų savo išsvajotame krante-Palangoje. A.Ruzgaitė, džiaugsmingai nusijuokusi, man ,esančiai už tūkstančių kilometrų toli nuo gimtinės, garsiai sušuko :” Tokio džiaugsmingo  palinkėjimo dar nebuvau gavusi “. Padėjusi telefono ragelį pagalvojau: metai tik prasideda, tad gera pradžia-pusė darbo. Yra laiko pamąstymui. Ir ne tik man.

IMG_20140104_181317

Aliodija Ruzgaitė Palangoje 2001 metų vasarą (nuotrauka iš A.Ruzgaitės asmeninio albumo)

Irena Valužė

Comments are closed.

%d bloggers like this: