Sofija Rickevičiūtė:”Gyvenimas tęsiasi”

Saulėtą ir gražų rugsėjo rytą Palangos kūrybos namuose susitikau su nepaprastai šiltai ir maloniai bendraujančia dailininke tapytoja, daugelio personalinių parodų autore, čia pailsėti ir padirbėti atvykusia Sofija Rickevičiūte. Mažame jos kambarėlyje ant grindų dėliodama išlietas akvareles , dailininkė sakė:”Važiuodama į Palangą visada žinau,jog čia rasiu tai, ko man reikia. Šis miestas yra nenuspėjamas,tad,kai noriu atsigauti,-važiuoju į Palangą”.

Universali dailininkė

Su Sofijos Rickevičiūtės darbais yra susipažinęs ne vienas meno  gerbėjas. Menininkė gyvena ir dirba Kaune. Jos darbai dažnai eksponuojami Kauno menininkų namuose,filharmonijoje. Jos paveikslų yra nemažai privačiose kolekcijose Amerikoje, Danijoje, Vokietijoje. Ilsėdamasi ir dirbdama Palangoje ji renkasi tik šiam miestui būdingą tematiką. Jos akvarelėse dominuoja polikis, spalvų žaismas, paslaptinga jūra ir tik menininko akiai pastebimas besikeičiančios gamtos neišsenkamas įspūdis. O darbų tematika gana plati: gamta, religija ir kitos temos, todėl ponia Sofija save vadina universalia dailininke. Ji-koloristė, mėgstanti gana didelės apimties darbus. Ne viena parsivežta iš kūrybinių plenerų kompozicija namuose perkeliama į drobę, kur tampa atskiru tapybos darbu, kitos kompozicijos pasilieka įrėmintais darbais jos dirbtuvėje ar parodų salėse.

Mokytojai

Dailininkė yra garsaus lietuvių tapybos klasiko profesoriaus Antano Gudaičio mokinė. Profesorius Gudaitis buvo ne tik mokytojas, bet ir diplominio darbo vertintojas. Ponia Sofija prisiminė,kad,kai buvo maža, mama ją nusivedė pas ponus Gudaičius. Tada dar ji nežinojo, jog pasirinks menininkės duoną, tačiau jai, vaikui, tada labai įstrigo įspūdingai išpieštos vasarnamio grindys ir spalvingos sienos. Žinoma, menininkė didžiuojasi, jog savo kūrybiniame kelyje sutiko puikius mokytojus A.Gudaitį, J.Švažą, tačiau galvojanti , jog kiekvienas mokinys neišvengęs tam tikros mokytojo įtakos turi individualiai atrasti savo kūrybinį braižą, stilių, erdvę. Sofija Rickevičiūtė į kūrybos namus atvažiavo su 10 žmonių grupe, tarp kurių buvo tapytojų, grafikų, rūbų modeliuotoja. Pasak menininkės,visi gerai pailsėję, pasisėmę gerų minčių, vienu žodžiu- atsigavę. Kadangi kūryba kiekvienam menininkui, kaip ir jai pačiai, yra gyvenimas, tai tas gyvenimas tęsiasi…

Paralelės

Įtraukdama į savo dienoraštį  straipsnį apie Sofiją Rickevičiūtę , rašytą prieš daugelį metų, norėjau dar kartą prisiminti tą laiką, kai Palanga bet kuriuo metų laikotarpiu buvo  tapusi menų Meka. Dailininkus iš visų Sovietinės Sąjungos kraštų ir kraštelių galėjai pamatyti stovinčius prie savo molbertų parke, ant tilto, prie jūros. O kokie būdavo šaunūs dailininkų plenerų uždarymai! Atrodė, jog  miestelėnai, atėję į šventę, yra  tokie pat meno vertintojai, kaip jo  žinovai. Tačiau Laikas – kaip šventė, kuri nuolat keičia savo dekoracijas ( viena pakeis kita,-nauja).

Rašydama  ponios Sofijos prisiminimus apie profesorių, mano kaimyną Antaną Gudaitį, širdyje nusišypsojau. Prieš daugelį metų, kai Gudaičiai dar negyveno šioje sodyboje, šiame name gyveno mažutė seneliukė vardu Kotrynelė. Mano tėvų namo statybos metu ji buvo priglaudusi mūsų šeimą. Šiame name buvau pradėta ir aš…Gyvenimas tęsiasi!

IMG_20140128_131019

Dailininkė S.Rickevičiūtė Palangoje 2002 m.

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: