“Jus aš draugais vadinu”

“Aš nusišalinau nuo pasaulio ne todėl,kad turėjau jame priešų, o kad turėjau jame draugų. Ne todėl, kad jie man kenkė,kaip paprastai būna, o kad manė, jog aš geresnis nei esu iš tikrųjų.Tai melas,kurio negalėjau pakęsti”-A.Kamiu.

Vienas

Kada žmogus jaučiasi vienišas, o kada jis iš tiesų  būna  vienas? Manau, būti vienam, tai palaima duota mums iš aukščiau. Joje mes atrandame save iš naujo, arba, tai yra laikas padaryti tvarką savo viduje. Bet, štai, kartais kažkas taip stipriai sukabina gerklę, kada nebesupranti kas vyksta aplinkui. Rodos, ieškojai patarimo-gavai antausį, norėjai padaryti staigmeną- buvai atstumtas, ieškojai draugo, o jis, lyg skradžiai žemėn prasmego… ir t.t. ir t.t. Jei būčiau dailininkas, tuos t.t. nupieščiau dideliame baltame popieriaus lape. Jų būtų labai daug,- lyg kryžių mano gyvenimo kelyje.

Tiesos

Gal pats esi kaltas,kad abejonėms leidai bujoti, užuot būtum savęs paklausęs:kodėl? Kodėl žmonės taip nemyli vienas kito? Už kokias nuodėmes mes verdame intrigų,apkalbų, veidmainystės,pataikavimo, noro turėti viską,imti, o ne dalintis ,smerkti, liežuvauti ,gyventi kitų ,o ne savo gyvenimu, katile? Skaudžiausia tai ,kad tai daro tavo draugas.

Vyskupas Kęstutis Kėvalas, šiuolaikiškas,pasaulietiškų pažiūrų kunigas,dažnai spaudos puslapiuose pasisakantis vienais ar kitais žmogaus egzistencijos  klausimais, sako:”Jėzus turi stovėti kiekvieno draugo užnugaryje.Tokia draugystė yra amžina.Gal draugo pareiga yra sakyti “viskas bus gerai nuolat?”,juk ir  Viešpats Biblijoje taria : “Jus aš draugais vadinu”.

Malda

Turbūt kiekvienam žmogui yra nesvetimi žodžiai : draugas, draugystė, pasiaukojimas,pagaliau meilė sau ir savo artimui . Jie  apvainikuoja visą žmogaus gyvenimą,- nuo gimimo iki mirties.Tai yra gyva, tikra ir nemeluota. Taip kaip malda, kurią atradau labai netikėtai( o gal ji mane atrado). Tai -Šv. Pranciškaus Asyžiečio maldos žodžiai, užrašyti prieš 700 metų. Prabėgo amžių virtinė,o žodžiai-neįkainuojamas palikimas kiekvienam iš mūsų.

“Viešpatie, padaryk mane Ramybės nešėju.Ten, kur neapykanta, leisk pasėti Meilę.Ten, kur skriauda-Atleidimą. Ten, kur abejonė- Tikėjimą. Ten, kur neviltis- Viltį. Ten , kur tamsa- Šviesą. Ten, kur liūdesys – Džiaugsmą. Dieviškasis Mokytojau, leisk nelaukti paguodos, o kitus guosti.Padaryk, kad nesiekčiau,jog mane suprastų, o aš kitus išklausyčiau.Kad ne mane mylėtų, o aš kitus mylėčiau…Mes duodami gauname. Kai mes atleidžiame, mums atleidžiama. Kai mirštame-užgimstame Amžinam Gyvenimui”- Šv.P.Asyžietis,1181 m.

WP_000971

šypsena

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: