Trys savaitės prie žydinčios jūros

Esu jūros vaikas.Žinau,o ir visada žinojau,jog pavasariais,ar rugpjūtį,kai vanduo jūroje įšyla kaip “arbata”- jūros pakrantės ima ir nusidažo neįprasta geltona spalva. Poilsiautojai,nė kiek nesutrikę,vienas kitam skuba paaiškinti :”Jūra žydi”. Šį sykį,atvažiavusi trumpų atostogų į namus pasimėgavau karšta saule, dar tuščiu ,siela raminančiu  paplūdimiu,vasarai besirengiančia Palanga ir, kaip visada, atlikau begale  asmeninių darbų. Nežiūrint nei į nieką, sugrįžusi į namus Anglijoje, sau pasakiau:”Turėjau puikias tris savaites atostogų prie žydinčios jūros”.

Jokių užrašų

Važiuodama į namus (gerai turėti ne vienus namus)  buvau sumąsčiusi,jog šį sykį nepasiimsiu jokių užrašų . Paprasčiausiai viską fiksuosiu savo akimis  ir širdimi. Jug tai,ką žmogus pamato,išgirsta ir išgyvena – lieka giliai paslėpta pasąmonės užkabariuose,o šie-liudininkai,kurių nereikia priverstinai atvesdinti į teismo posėdį. Jie ,kaip patys ištikimiausi draugai-visada šalia. Tad pirmomis akimirkomis, kada patekau į savo namus (naujai renovuotą  butą) buvau sužavėta. Iš visai nuniokoto buto, kurį paliko man mano nuomuojamo buto gyventojai (pridarę skolų pabėgo ), mano meistro Valdo Girčio darbščios rankos padarė stebuklą. Tiesa, mano bendrus draugus turinti nuomininkė iki šios dienos žada atlyginti patirtus nuostolius. Užsienyje tokių dalykų būti negali. Jei tu šeimininkui nesumokėsi už pragyvenimą-atsidursi po tiltu ir jokios policijos tau nepadės.Pasirodo,Lietuvoje yra madinga (ypač jei šeimininkai gyvena užsienio valstybėse) nemokėti mokesčių,o progai pasitaikius-dingti (be adreso ir pavardės). Pirmąją naktį, kai Palangoje buvo tik penki laipsniai šilumos, gulėjau ant žemės susisukusi į šiltą anklodę savo naujuose ,dažais dar kvepiančiuose namuose ir mąsčiau: kaip gera turėti draugus(remontu rūpinosi mano klasės draugai,kurie tai darė su meile ir be jokių išskaičiavimų).

Tai,kas gadino nuotaiką

Ne kartą esu save pagavusi galvodama, kodėl man baugu grįžti gyventi į Lietuvą. Rodos, ji “nesikandžioja”, čia turiu savo namus, giminę, draugus…Gal kas nors mano žodžius perfrazuos kaip neadekvačius lietuviškam patriotizmui (dar jo esama), bet patikėkite, ponai, Lietuvoje labai gera gyventi tiems, kas turi daug pinigų (politikai,verslininkai , sukčiai), kas gali samdyti darbuotojus už minimalų atlyginimą ( pragyvenimo minimumas  prilyginamas bedarbio pašalpai). Visai nejuokinga matant skelbimus,kviečiančius į darbą virtuvėse,ar kitose aptarnavimo sferose,o darbo biržose -nutysusios žmonių eilės,prašančių pašalpos (kam dirbti,jei galima turėti Valstybės duodamą paramą). Užsienyje taip pat yra įstaigos, kurios rūpinasi darbo netekusiais žmonėmis. Čia žmonės taip pat gauna sąlyginius pinigus,už kuriuos gali užsimokėti už butą.Tačiau žmogus yra suinteresuotas greičiau susirasti darbą,kad jo atlyginimas viršytų gaunamos pašalpos sumą du, ar tris kartus. Negaliu teigti, jog ir čia žmonės visada yra patenkinti uždarbiu. Tačiau niekada nesu pastebėjusi,jog didžiuliuose marketuose (kaip lietuviška “Maxima”), pardavėjos neapdovanotų kiekvieną lankytoją šypsena ir mandagiu aptarnavimu. Apsilankiusi Palangoje,”Senukų” parduotuvėje sumaniau nusipirkti buitinę smulkmeną savo namams. Deja, buvau aprėkta pasiėmusi išpakuotą prekę (tokią radau lentynose) ant kurios nėra prekybinio kodo. Atsisakiau eiti ir ją pakeisti motyvuodama savo,pirkėjo teise. Už tai gavau eilę komentarų:čia savitarna, ji (pardavėja) dirba tik prie varžtų ir t.t. Jau sugadinta nuotaika išėjusi iš “Senukų” nukulniavau į modernišką maisto prekybos centrą “Rimi”. Kasininkė, kaip mumija, išdažytomis lūpomis ir didžiuliais per visą kaklą nutysusiais auskarais, nusviedė mano varganas prekes į šoną tepasakiusi vieną žodį-kainą.Išėjau visai sutrikusi.

Lietuvos “keistuoliai”

Tur būt sutiksite su manimi, jog žmones, kurie kitoniškai rengiasi, kalba, užsiima ne tuo, kaip visi-vadiname keistuoliais. Eilinį kartą, apsilankiusi savo klasės draugo Reinoldo Liaudansko, Palangos Balandininkų klubo pirmininko, II-osios tarptautinės dekoratyvinių balandžių parodos,surengtos kurortinio sezono atidarymo proga restorano “DeCuba” sode, susidariau neginčijamą nuomonę: kol Lietuvoje bus tokių žmonių kaip palangiškis R.Liaudanskas,šimtą balandžių atvežęs ir su žodžiais :”Aš myliu Palangą”žmonėms suteikęs galimybę paleisti juos į dangų,Afganistane tarnavęs gargždiškis Rimvydas Leonauskas bei Šiaulių dekoratyvinių paukščių klubo pirmininkas,kiekvienam atėjusiam į šventę leidęs palaikyti ir nusifotografuoti su savo augintiniais Rimantas Beneta-žemėje bus dar daug gėrio ir šviesos. Pasak balandžių mylėtojų:”Jei  pasaulyje nebūtų tokių keistuolių-būtų nuobodu gyventi” . Parodoje dalyvavo per du šimtai dekoratyvinių pauksčių(50 rečiausių veislių),o šventę vainikavo gražiausio pauksčio rinkimai. Pirmąją vietą laimėjo klaipėdiškio M.Fidarčiuk publikos išrinktas Karakulinis balandis. Aš balsavau už gražuolį Klaipėdos aukštaskraidį ( gražus, didingas, auginamas tik mūsų regione). Kaip pastebėjo į šventę atėjusi ponia Janina,visi balandžių augintojai yra tarsi šventieji. Jie spinduliuoja ramybe, gerumu ir noru, kad žmonės, nors menkai sekundei  pakeltų akis į dangų ir atsijungtų nuo banalios gyvenimo realybės. O paukštis, pakylęs aukštai aukštai ,virš debesų, skrenda į namus pas tuos,kurie myli ir laukia.

Atostogos baigėsi

Mano namo kaimynai nustebę teiravosi, kodėl aš, sutvarkiusi savo gyvenamą vietą, išvažiuoju. Kažkada esu rašiusi, jog namai yra ne ten, kur tu gyveni.Namai yra ten,kur gyvena tavo  ilgesys. Mano ilgesys gyvena Lietuvoje, gimtinėje (dažnai čia lankausi) ir ten, kur gyvena mano šeima. Namo grįžau su nuotykiais. “OLLEX” firmos mikroautobusiukas nuo Klaipėdos pajudėjęs Kauno link du kartus buvo “atakuotas” naktinių stirnų, kurios išbėgusios į važiuojamąją kelio dalį,  ne juokais  išgasdino primigusius keleivius.Tokie incidentai verčia galvoti, jog Lietuvos keliais nakties metu labai pavojinga važiuoti. Juokingiausia buvo Kauno oro uoste, kada muitininkas, patikrinęs mane ir mano dokumentus (bilietą) praleido į salę, kurioje žmonės skrido poilsiui į Kostą (kurortas Ispanijoje) .Gerai, kad susizgribau. Galėjo maniškis lėktuvas parodyti man uodegą. Tad , jau sėdėdama savo lėktuve meldžiausi, jog nebenoriu daugiau jokių nuotikių.Viskas lyg ir gerai, jei ne jaunas britas, sėdėjęs šalia manęs ir visą karštą arbatą užsipylęs ant “savo gražumų”. Gaila buvo jaunuolio, juolab,  prisiminiau savo dukros sužadėtinį,vestuves, dėl kurių pasiruošimo buvau atvykusi. Vasara tik įsibėgėja,o kartu su ja-viltis pagauti ją už “uodegos”.

 

WP_001708WP_001682WP_001669

1.žydinti jūra

2.Palangos dekoratyvini balandžių parodos organizatorius R.Liaudanskas ir R.Beneta-Šiaulių dekoratyvinių paukščių klubo pirmininkas

3.Karakuliniai balandžiai

Irena Valužė

 

 

 

 

 

 

 

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: