Medikas-statybininkas

Taip jau mūsuose priimta ,jog  apie medikus kalbame gerai, arba nieko. O jei   susidūrėme su gydytojų klaidomis(ir gydytojai klysta), nuleisdami rankas giliai atsidusę prisimename visų girdėtą posakį:”Varnas varnui akies nekerta”.Lietuvoje medicininė sistema “sumūryta” tvirta siena . Ji man primena  Lietuvos draudimą.Jeigu nenaudėlis kaimynas sugadino tavo turtą (statybų metu neįzoliavęs apačioje gyvenusių žmonių turtą)  ,jis nekaltas.Tą patvirtins ir  pats draudimo departamentas, atsiuntęs  nukentėjusiai pusei trumpą laiškutį:”Nelaimė įvyko virš apdrausto statinio ribų”. Suprask:Dievulis kaltas,kad atsiuntė į dangų lietų. Prieš daugelį metų buvau susidūrusi su Klaipėdos medikų padaryta klaida,kuri kainavo mano mamos sveikata  (stebuklo dėka ji prisikėlė naujam gyvenimui). Daugiau kaip prieš dešimtmetį bandžiau kartu su savo kolegomis žurnalistais ieškoti teisybę tarp Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų. Deja, anot jų,”nelaimė įvyko pati, jie nežinojo kodėl ligonei turėjo “prikibti” Lajalio sindromas”(Lajelio sindromas-kraujo užkrėtimo viena iš pasekmių). Šiandieną galėčiau vardinti gydytojus,profesorius, med. seserys Kauno Universitetinėje klinikoje su didžiule pagarba. Jie neieškojo kaltų,-jie gelbėjo žmogų.

Aišku savaime , daugeliui mano dienoraščio skaitytojų gali kilti mintis, o kam gi reikalinga tokia ilga įžanga. Tuo labiau,jog  noriu rašyti apie savo miesto , kuriame gyvenau, ligoninės vyr,gydytoją R.Kirstuką. Šiandieną jis yra Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vadovas. Šiandien, kaip ir tada, kai palangiškiai medikai galėjo pasigirti akivaizdžiais pasikeitimais jų medicinos įstaigoje, jos vadovas, tris dešimtmečius administratoriaus darbo metus skaičiavęs R.Kirstukas, mudviejų susitikimo metu ne kartą buvo pabrėžęs, jog jau mokydamasis Kauno medicinos institute suprato, jog šalia mediko specialybės norėtų turėti ir antrą-statybininko. Na ,o teiginys” kuo daugiau darbų, tuo greičiau spėji viską padaryti”atitinka jo gyvenimo credo.

Straipsnis gana ilgokai nebuvo spausdinamas.Pasidomėjusi redakcijoje išgirdau, jog dabar ne metas “pagyroms”, kadangi gerb. gydytojas yra vienas iš kandidatų miesto rinkiminėje apygardoje. Po kurio  laiko   išgirdau džiugią naujieną:Remigijus Kirstukas- Palangos miesto meras. Atvirai prisipažinsiu, nežinau kaip daktarui sekėsi dirbti miesto vadovo pareigose (manau,jog taip pat gerai),bet kad jis sugrįžo ir vėl vadovauja Palangos miesto medikams-džiaugiuosi. Žinau, jog ši ligoninė-patikimose rankose.

Mudu su ponu Remigijumi sieja jaunystės prisiminimai (darbas sanatorinių-kurortinių įstaigų susivienijime “Jūratė”, kuriam vadovavo puikus jo vadovas Liudas Saldūnas). Pasak R.Kirstuko, tai buvęs metas, kai turėjo laiko paskaityti knygą, galimybę įvairiuose kursuose tobulinti savo profesines žinias. Seminaruose Pamaskvėje jiems dėstė aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai, skaitę vadybos, bendravimo, darbo etikos paskaitas. Įgijęs darbo patirties, R.Kirstukas dirbo ir fizioterapijos gydyklos vyr. gydytoju, 1979-1987 metais dalyvavo Palangos sanatorinės-kurortinės gydomosios bazės vystymo ir statybos organizavimo darbuose. 1989-aisiais jam buvo suteiktas nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas. Šiandieną, prisiminęs savo jaunystės svajonę būti statybininku, jis šypsodamasis sakė:”Buvau statybininkas tarp gydytojų”.

R.Kirstukas gimė tarnautojų šeimoje, baigė 4-ąją vidurinę mokyklą. Anot jo, tai buvusi garsi mokykla, o septyniolikmečiui, kasdien į mokyklą praeinančiam pro Kauno medicinos institutą, tapo lyg ir suprantamas dalykas, jog vieną dieną gali ir pats ten atsirasti.Tad čia lyg ir nebuvę jokios romantikos jei ne tai, kad tarp šio instituto sienų sutikęs savąją Reginą, kuri tapo jo gyvenimo drauge. Šeimos tėvas ir dviejų dukrų tėvas sakėsi esąs dėkingas šeimai už kantrybę ir džiaugėsi savo “užsispyrusiomis” dukromis, kurios žino ko gyvenime nori, ir to siekia. Pasiteiravus, ar ši dukrų charakterio savybė paveldėta, tada šeimos tėvas atsakė trumpai ir aiškiai:”Mano tikslas-ramiai, bet iki galo”. Šis apibūdinimas tiko ,kai gydytojas dirbo Palangos senoje ligoninėje ausų,nosies ir gerklės skyriuje.Pasak jo, jis niekada nenorėjęs dirbti terapeutu, tačiau “eidavo operuoti, mėgo tikslų darbą”.

Anot gydytojo, jis niekada nemėgęs pasyviai leisti laiką ir neįsivaizduoja, kaip galima su meškere rankose prasėdėti visa dieną. Kai turi laisvo laiko, jis važiuoja dviračiu, ar, prisiminęs jaunystės dienas, sportuoja plaukiodamas baidare. Pasibaigus mūsų pokalbiui, Remigijus Kirstukas apsivilko baltą chalatą ir nuskubėjo ligoninės koridoriais; medikas, statybininkas, administratorius, nesėdintis prie rašomojo stalo.

Pabaigai

Nuo mūsų susitikimo prabėgo vienuoliką metų. Šiandieną, trumpam sugrįžusi į namus užeinu į jau departamentu vadinamą medicinos pastatą tam, kad aplankyčiau  savo mamą, kuri sulaukusi gilios senatvės ilsisi Medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Džiaugiuosi kaskart matydama atnaujintas šio skyriaus patalpas, esu dėkinga medikams, kurie, gerbdami senatvę, teikia kvalifikuotą medicininę pagalbą. Jei rašinio pradžioje, aprašiau skaudų įvykį, kuris  buvo nutikęs mano šeimoje, tai rašinio pabaigoje-noriu prisiminti prieš daugelį metų perskaitytą užrašą ant Kauno Universitetinės ligoninės reanimacijos skyriaus durų:”Dievas su mumis”. Ir su Tavimi,-ištarčiau medikui.

2014-07-01 16.43.36

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento vadovas

Remigijus Kirstukas 2003 m.

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: