Bobų vasara pajūry

(esė)

Visai išsikpvėpęs nutilo miesto laikrodis.Dvikojai, dviračiai, triračiai  ir keturačiai  alėjų labirintuose sutrikę spokso vienas į kitą.Vargonų šešėliais nutyso miškai. Jie lauks dirigento, baltu fraku pasirėdžiusio …

Minu užkastos “Ašarėlės” taku (ir po velėna upė žino kelią namo).Einu karalijon “Boba” vardu .

Čia dar nuogi vaikai stato smėlio pilis. Rūpestingos mamos juos giria ir bara.  Kažkas  savo putnumus bando įgrūsti į mažesnį nei XL, vietinis radijas  skaldo pletkus , juokus , receptus kaip kūsti ir niekad nesenti.  Kažkas balandį, kaip patį save iškėlęs paleidžia į dangų… Kažkas nelaimėliui pataria: tik ledinėje eketėje nuskandinsi vargus ir bėdas.

Atsiduodu ir aš bobos kerams, saulės bučiniui ir norui sugrįžti . Dar kartą…

Irena Valužė

2014 m. rugsėjis

WP_001711

dviese…

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: