Priešribio džiaugsmai ir rūpesčiai

Man šešiasdešimt!

Niekada manęs nebaugino pragyventų metų skaičiai. Pamenu, laukiau 16,18 metų sukakčių.Vėliau, įsimintini gimtadieniai, kurie kartodavosi kas penkerius metus. Jei sugrįžti į praeitį- mano metai –  aš pati. Neįsivaizduoju namo, kurį būtų galima pradėti statyti nuo antrojo aukšto .

Pranašystės

Kartais mes savo gyvenimo kelyje sutinkame žmones, kurie bando papasakoti mums apie mūsų gyvenimus. Nesu fanatikė, tačiau aškiaregės Tatjanos pranašystes atsimenu iki šiolei. Jos nuomone ,kai žmogus sulaukia 70-ties , su juo jau reikia pradėti atsisveikinti. Prisimenu ir Aliodijos Ruzgaitės (prima balerinos) mintį, jog žmogus gali gyventi 120 metų, o jo kaulai- tik 70. Išvadoje-artėju prie ribos už kurios nežinomybė. Kitaip tariant, esu priešribio teritorijoje. Tačiau, jei apie ją nuolat galvosi-atsidursi ten  greičiau nei numatyta,-perspėja tie patys visažiniai. O jei paprasčiau-dar nenorėčiau  savo gyvenimo  maratone atbėgti  pirma.

Prisiminimai

Mokiausi sportinėje klasėje. Buvau mokyklos tinklinio komandoje. Jai vadovavo puikus pedagogas G.Kundrotas. Mūsų tinklinio komanda jaunių grupėje Maskvoje buvo iškovojusi net aukso medalį. Sportavau, tačiau lengvosios atletikos nemėgau. Pamenu, leki kaip šuva liežuvį iškoręs, o tave vistiek kažkas pralenkia…Po tokių varžybų būdavo viena paguoda- pasiskųsti fizikos mokytojui A.Taurinskui. Gyvenime nebuvau  sutikusi žmogaus, kuris tiek nekęstu sporto ir sportininkų. Jo nuomonė  buvo neginčyjama:valstybė išleidžia didžiules pinigų sumas veltėdžiams išlaikyti. Mokytojas buvo stiprus savo profesijos žinovas, ir gana vienišas žmogus. O mes, neklaužados , skųsdamiesi laimėdavome laiką nebūti pašauktais prie lentos (pasibaigdavo pamoka).

Nuo paskutiniojo skambučio prabėgo keturi dešimtmečiai. Žilų plaukų sidabras nuspalvino ne tik mokytojų, bet ir mūsų, mokinių, galvas (nemažai  mūsų jau iškeliavo į kitą-amžiną buveinę).

Sodybų tuštėjomo metas

J.Avyžiaus romanas “Sodybų tuštėjimo metas” man, septyniolikmetei, buvo sunkiai suprantamas. Dabar , galvoju, Lietuva gali pretenduoti tapti rekordininke. Dar niekada nebuvo taip ištuštėjusios mūsų sodybos, kaip šaliai atgavus Nepriklausomybę. Skaudžiausia, jog  šalį palieka Lietuvos ateitis  ,o valdžia nepakrutina nė piršto susidariusiai padėčiai ištaisyti . Kai apsilankai Lietuvoje- susidaro įspūdis, jog čia viskas puiku. Prabangūs namai dygsta kaip grybai po gero lietučio. Palangoje net buvusių pelkynų vietose stovi pilaitės, kurios savo prašmatnumais gali nustebinti   ne vieno užsieniečio akį. Šiomis dienomis miestas švenčia kasmetinę “Tūkstantmečio stalų” šventę. J.Basanavičiaus gatvėje nutiesiama stalų virtinė, o įmonių, įvairių organizacijų, kavinių, restoranų ir net vaikų darželių darbuotojų rūpestis kuo įdomiau ,orginaliau ir “skaniau”pristatyti savo stalą .Šiais metais  tautodailininko L.Žulkaus  stalas (aukščiausias) gali patekti ir Gineso knygon. Miesto valdžia šią šventę tapatina su Pasauline Turizmo diena ir vasaros pabaigtuvėmis (Palangoje viščiukai skaičiuojami rudenį). Joje netrūksta mero ,ir kitų į šventę atvykusių svečių gražių kalbų ,pažadų, jog gyvensime dar geriau ir linksmiau. Aplink skamba muzika , miestelėnai, “kramsnodami” (vaišindamiesi)  neužmiršta kartu su į dangų paleistais balandžiais sušukti:”Mes mylim Palangą”. Man taip pat patinka šventės, juk ir senovės romėnai žinojo , jog žmogui reikia  duonos ir žaidimų. Taip būdavo laimimos kovos, užkariaujamos žemės , imperijos . Gerai būtų,  jog šventės, rengiamos miestelėnams , nebūtų panašios į plūdes; ir žuvį pagauti, ir pačiam nenuskęsti.

Be pompastikos

O aš ryt pagaminsiu savo draugams baravykų sriubos. Gimtadienio proga gavau iš Lietuvos dovaną- džiovintus baravykus. Jie kvepės lietuvišku mišku, artimųjų meile ir noru pasidžiaugti kiekviena pragyventa diena.  O jei žiūrėti į savo gyvenimo perspektyvą,  reikėtų prisiminti senuką V.Šekspyrą. Gimtadienio proga man jo eiles padovanojo mano klasės draugė .” Nepamiršk prieš kalbėdama, klausytis. Prieš pradėdama rašyti ,pagalvoti . Prieš išlaidaudama, uždirbti. Prieš melsdamasi, atleisti. Prieš įskaudindama, pajusti.Prieš neapkęsdama ,mylėti. Prieš mirdama, gyventi”.

WP_001074

vėjo daina

Irena Valužė

1 Comment (+add yours?)

  1. Anonymous
    Oct 15, 2014 @ 13:34:48

    Su gimimo diena,
    :)))

    Like

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: