Neužmink plaštakės

(kai nesimiega)

Turbūt daugelis prisimenate iš vaikystės ne kartą girdėtą žodį „bacila“. Tokiu būdu buvo pasakoma, jog „ esi prie manęs prilipęs  kaip bacila“. Šiandien, žiūrėdama mokslo populiarų filmą „Bakterijos-žudikės“ (apie bakterijų grėsmę mūsų planetai), susimąsčiau: Ar dar turime šansą neužminti ant plaštakės žydinčioje gėlių pievoje?

Kas kaltas?

Akivaizdu ,jog bakterijos įgauna savo pagreitį. Tuo abejoti netenka. Kiekvienas jau esame susidūrę su jų klasta ( tam tikri antibiotikai dažnai nebepadeda). “Bacilos”, tapdamos marionetėmis,  kaskart keičia savo tikrąjį veidą ( (medicininiškai tariant-įvyksta mutacija). Šį siaubo filmą realybėje galima dabar stebėti Afrikos kontinente, kur Ebolos virusas įsisiautėjęs tarp bejėgių žmonių ,o medicina , deja, atlieka tik žiūrovės vaidmenį.

Kas kaltas, jog bakterijos ima viršenybę valdyti tai, kas, atrodo, dar visai neseniai  medicinos mokslo buvo iškovota (nugalėta šiltinės , plaučių ligomis sergančių žmonių viruso sukėlėjai ir t.t.) Prieš  keturis metus, įvykusioje didžiausioje naftos išsiliejimo avarijoje Meksikos įlankoje, britų kompanijai priklausiusiame naftos gręžinyje sprogimo metu į vandenyną 88 dienas plūdo  po 62 tūkstančius barelių naftos. Visuomenė informuota ,jog iki šiol surinkta  3,9 mln.barelių, dalis naftos buvo surenkama kitokiais būdais. Vienas iš būdu surinkti naftą buvo pasiūlytas Amerikos mokslininkų.Virš naftos telkinio buvo išbarstytos bakterijos, kurios turėjo „suvalgyti“ naftos produktus, kad šie nebeplistų toliau vandenyne. Taigi, atrodo, gerą darbą turėjusios atlikti bakterijos  atsisuko tragedija prieš florą, fauną, pries patį žmogų (bakterijos vandenyne baigusios savo darbą, išsigimusios ėmė “žudyti „ visa, kas gyva). Dabar šias avarijos likvidavimo pasekmes akivaizdžiai išgyvena Meksikos įlankos  pakrančių gyventojai. Mokslininkų nuomone, jos (bakterijos) jau imasi ir kito „baltyminio produkto“ -žmogaus. Taigi, rodos, absurdiška  patikėti mokslininkų hipoteze , jog mūsų planeta jau yra išgyvenusi bakterijų invaziją prieš milijonus metų. Jų teigimu,  tik   meteorito dėka, atnešusio į žemę  „bacilą“, ją prikėlė iš naujo.  Ką žinosi, gal ir mes , kurie savo kūnuose nešiojamės gerąsias ir blogąsias bakterijas, esame tų laikų palikuonys? Bet kokiu atveju, žmonija turi žinoti apie įvykius, kurie mūsų planetai sukėlė  didžiulę grėsmę.

Dramos

1981 metais Kuveite, traukdamasis Irako diktatorius S.Husseinas įsakė susprogdinti šios šalies naftos gręžinius. Jie degė septynis mėnesius. Persijos įlankos regionas paskendo dūmuose, daug žmonių žuvo, apako, jo teritorijoje susiformavo naftos ežerai, kurie tyvuliuoja iki šiol. 1986 m. Černobylio elektrinės avarija-baisi  nelaimė visoje žmonijos istorijoje. Radiacijos debesis pasiekęs  Šiaurės ir Vakarų Europą  tūkstančius žmonių susargdino vėžiu. 1984 m.Indijoje Bopalo mieste įvyko kompanijos „Union Carbide‘ avarija pesticidų gamykloje.Tuomet į aplinką pateko 45 tonos nuodingo metilo izocianato. Nuo šių dujų per keletą minučių mirė tūkstančiai žmonių. 2010 m.Vengrijoje tris kaimus užliejo nuodingos atliekos iš aliuminio gamyklos .Įvykus sprogimui rezervuare, ištekėjo 700-800  tūkstančiai m2 pavojingo techninio raudonojo šlamo, kuriame gausu geležies oksido. Šis mišinys sunaikina visą florą ir fauną. Jis pateko į gruntinius vandenis bei Dunojų. Taip pat didžiulė naftos tanklaivio  avarija Aliaskoje ir kitos katastrofos. Kasdien pasaulyje įvyksta mažesnės ar didesnės ekologinės nelaimės , kurios mums, žmonėms, yra ne kas kita, kaip absurdo teatras. Jis keistas savo režisūra ir liūdnas dramatiška pabaiga.

Pabaigai

Mąstau, jeigu bakterijos yra ginklas, tai kodėl kariaujančios šalys tiek daug lėšų išleidžia  ginkluotei? Juk paprasčiau pasėti nematomą „grūdą“. Jis duos tokį “derlių“, kokio dar pasaulis nematė? Kažkas šnabžda man į ausį,  o kas tą derlių nuims? Sakau,   gal sunaikinimo būdu žemė pailsi nuo žmogaus bukaprotiškumo, noro valdyti, žudyti, nekęsti?..To pasekoje gimsta bakterija: mažutė, plika akimi nematoma, tačiau gudresnė už visus pasaulio mokslininkus. Kai “bacila”  užpuola, o vaistai jau nebepadeda-šaukiamės dangaus. Kartais įvyksta stebuklai-pasveikstame. Bandome kažką keisti ir keistis patys. Prašviesėjimas trumpas,-kol pamatome auką. Ar ne nuo kiekvieno iš mūsų priklauso , koks grūdas žemėje bus pasėtas?  Nejučia prisiminiau senuką Polį Bregą. Jis-daugelio bestselerių apie sveiką gyvenimo būdą, autorius. Išminčiaus žožiais, svarbiausia-neužminti  ant plaštakės. Jis, šelmis, žinojo ką sakė.

WP_002186

be žodžių…

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: