Pasaka – ne pasaka

(esė)

Kartą ,mažoje Trolių šalyje gyveno trys seserys. Vyriausiąją seserį vadino kietuole, antrą-protingąja, o trečią-mažąja. Augo jos kaip ir visi troliečiai – kas sau.  Auklėjimo priemonės toje šalyje buvo  labai primityvios, bet gana veiksmingos. Jei norėjai, jog  įširdusios namų fėjos  maisto atliekomis dvokiantis skuduras kulkos geičiu atlėktų  tau tiesiai   į veidą- reikėjo nemažai šunybių iškrėsti. Kartu su raudonu antspaudu žande pasilikdavo ir koktumą keliantis  bausmės skonis. O šiaip, niekas seserų per daug neskriausdavo. Nebent pats gyvenimas.

Namuose buvo griežtai laikomasi tam tikrų taisyklių. Nuo gimimo kiekviena iš seserų turėjo atlikti tik jai skirtus darbus.  Vyriausia, namų kriukiu vadinama, saugoti tėvoniją, antrai buvo pavesta  prižiūrėti ar  neįsižiebia gaisro ugnelės toje tėvonijoje, o trečiąjai, pačiai mažiausiajai, atiteko namų kačiuko vaidmuo:švelnus, meilus ir be balso.

Vieną kartą, kai audra nuplėšė namo stogą , o dangus pasiėmė šeimos vyrą-  fėja įsiuto. Ji pasišaukė savo tris dukras ir įsakė joms jai tarnauti . Visai netrukus namų fėja atgulė ligos patalan ir  keturis dešimtmečius iš jo nebekėlė. Dukros ištikimai jai tarnavo ir tenkino visus fėjos norus . Tik štai,  vieną dieną ,Trolių karalystėje atsitiko didžiulė bėda:visą namų fėjos turtą pasidalino kietoji, protingoji ir mažoji. Mažoji ,supratusi, jog vyriausios sesers godumo nesuvaldys, greitai savo turto dalimi atsikratė ir paliko  savo namus.  Ji išvyko gyventi už devynių jūrų ir devynių kalnų .  Protingoji, suvedusi  šeimos “buchalteriją”,  vieną šaltą žiemos rytą  “išskrido”.   Kai protingoji iškeliavo ten iš kur niekada nebegrįžtama, kietuolė,  ryžtingu rankos mostu pastačiusi namų kriukį į  kampą, senąją fėją priglaudė po savo sparnu. Dabar Trolių šalyje visi įgaliojimai priklausė jai. Retkarčiais horizonte pasirodanti fėjos gelbėtoja-mažoji dukra, vyresniajai seseriai sukeldavo  didžiulį įniršį. Senoji , sukaupusi paskutines  jėgas dar kažkurį laiką mėgino gyventi laisvės iliuzijomis sugrįžti į savo valdas, tačiau vyriausios dukros verdiktas buvo  galutinis ir neapskundžiamas : įkalinta iki gyvos galvos . Netekusi vilties sugrįžti į namus, fėja išsikraustė iš proto.

Baltame, išskalbtomis paklodėmis kvepiančiame kambaryje visai prigesusiomis  ir nuo laiko apsunkusiomis akimis , senolė, skausmingai kilstelėjusi savo žilą galvą pro langą pamatė baltus žiedus. Ji atpažino savo obelį. Į tolių tolius nutysusioje migloje ji dar bandė įžiūrėti ,ar ne jos dukros susėdusios kramsnoja raudonus jos obuolius?..

Už lango tylut tylutėliai ant žemės krito baltas ,baltas sniegas . Jis, balta marška užklojo mažut mažutėlę Trolių karalystę.

2014-11-03 18.51.05

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: