Paradoksali pažintis

Aštuonios vakaro Anglijos laiku. Atsiskleidžiu internetinį “Palangos tilto” puslapį. Užrašų knygutėjė pasižymiu, jog Palangoje, A.Mončio muziejuje atidaryta Vlado  Ozarinsko paroda “Filtrai”.Užsirašau kelias mintis ,kurias parodos atidarymo metu pasakė mano klasiokas rašytojas Rolandas Rastauskas. Susimąsčiusi pagalvoju, jog iš tiesų, mūsų visų gyvenimai-tai ištisi filtrai, su jais visą laiką ir vargstame (  kartais, kaip vaikai, džiūgaujame jei sekasi juos tinkamai prižiūrėti ,ir, neduok Dieve, jei vieną dieną jie ima ir užsikemša). Apgailestauju,  jog negaliu pamatyti  šio menininko darbų (mano “filtras” dabar randasi toli nuo Tėvynės). Straipsnis sudomino. Interneto puslapyje užrašau: Valdas Ozarinskas. Devynios valandos vakaro. Skaitau DELFI pranešimą:”Trečiadienį po pietų rastas negyvas 53 metų garsus architektas Valdas Ozarinskas.

Viskas iš pradžių

Mane antrą kartą ištinka šokas (pirmą kartą aš jį  gavau rašydama atsiminimus apie dailininkų Uogintų šeimyną). Tada, iš DELFI portalo sužinojau apie savo kaimyno, jaunystės draugo Broniaus Uoginto mirtį. Tvirtai nusprendusi , jog gyvenimas susideda iš paradoksų, kurie visada užsibaigia mirtimi, vis dėlto nutariau nežinantiems (kaip ir aš) papasakoti, jog architektas Valdas Ozarinskas- pasaulinės parodos 2000 metais Hanoveryje Lietuvos paviljono autorius. Franko Zappos paminklo (JAV) architektas. 1996 m. šiuolaikinio modernaus meno parodos vykusios Gdanske, autorius. EXSPO  parodos Japonijoje dalyvis ( V.Ozarinskas kartu su lietuvių apipavidalintojų grupe „Privati kolegija“ apdovanotas Lietuvos įsteigtu apdovanojimu „LT tapatybė“). Vladas Ozarinskas-antrosios šiuolaikinio meno bienalės Maskvoje tarptautinės parodos ekspozicijos dizaineris, Vilniaus parodų rūmų pirmojo aukšto dizaineris (savo darbuose mėgo (mėgo?) naudoti medžiagas iš mūsų kasdienio gyvenimo) šeštadienį, Palangoje, A.Mončio namuose-muziejuje meno gerbėjams pristatęs dvejus metus truksiantį projektą ir  padovanojęs 12 ( keista, lyg dvylika Apaštalų) (137×300) fotodarbų (specialiai sukurtų šiam muziejui), šiandieną iškeliavo Anapilin…

Pažvelk į save patį

Anot R.Rastausko, prieš keletą dienų pristačiusio V.Ozarinsko parodą „Filtrai“ Palangoje,“čia nebus „atvirukų“, nebus glamūro-žiūrovą autorius kviečia pažvelgti į save patį. O tai nėra lengva“. Visuose V.Ozarinsko darbuose užfiksuota data 1989 m. Rašytojas mano, jog ši data, tai „lyg prieangis į tai, ką mes turime šiandien, į laiką, kuriame mes esame, kuriame mes dabar gyvename. Į tai, kuo mes tapome, kuo išlikome“. Anot jo, dažnas ir neišliko…

Kūrėjas visais laikais, visų baisiausių sukrėtimų metu( kokius tik žemė regėjo ), išliko.  Jais didžiuojasi šeima, gimtinė (architektas V.Ozarinskas 1961 m. gimė Ignalinoje), mokykla bei studijų draugai (1986 m. baigė Vilniaus dailės akademiją). Kūrėjas,jei jis sąžiningas sau ir savo laikui-nemirtingas.

Netektis, kaip tas herojus, kuris  spektaklio metu vis nepaliaudamas kartoja:“Škac, mirtie, škac“. Deja, visi spektakliai kada nors užsibaigia ir užgęsta scenos rampų šviesos. Anapilin išėjo didis menininkas. Jis paliko žemėje atmintį. Jis ,  nusiėmęs kaukę (praėjęs pro visus esamus ir menamus gyvenimo ‘filtrus”), sugebėjo į save pažvelgti  iš šalies ,ir savo darbais žadino visus žmones tai daryti. Tokius, sakoma, per Kalėdas Aukščiausiasis pasiima į  savo glėbį.  Gaila,jog dar pakankamai jaunas, perspektyvus Valdas Ozerinskas (kūrėjas nusineša su savimi patį didžiausią turtą-talentą) paliko tuos,kurie jį mylėjo…Jis buvo mano bendraamžis. Šį vakarą  Jis tapo  ir mano draugu.

Pabaigai

Daugiau nei prieš metus laiko Anapilin išėjo palangiškis menininkas Jonas Vaišė. Prisiminiau šį menininką neatsitiktinai.  Jonas Vaišė visada žavėjosi erškėtrožės žiedu sakydamas,jog su juo reikia elgtis itin atsargiai (kaip ir su žmogaus gyvenimu );nuskynei- grožio nebėra. Įrėminant straipsnį  nieko geriau nesugalvojau už mano pačios neseniai nufotografuotus erškėtrožės vaisius. Paradoksas tame, jog po kurio laiko prisiminiau , kad prieš porą metų, besisvečiuodama Lietuvoje ,Vilniaus Parodų rūmuose žiūrėjau  fotomenininkių Anos Jermolaew’os ir Audronės Vaupšienės parodą  intriguojančiu pavadinimu “Lyg ir grįžimas namo”.  Pirmajame parodų rūmų aukšte fotografavau  neįprastu dizainu “nuspalvintą” sovietinį palikimą.  Kaip šiandien supratau, jo autoriumi buvo Valdas Ozarinskas. Vadinasi, mudu  buvome seni pažįstami,o kelias namo- grįžimas į pradžių pradžią,- gimimą iš naujo.

DSC00075

branda

WP_000994

Vilniaus parodų rūmų interjero detalė (projekto autorius A.Ozarinskas)

Irena Valužė

 

 

 

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: