Turtingas gyvenimo slenksčiais

Prieš dešimtmetį Palangos „Mosto“ galerijos šeimininkė Nijolė Griušienė , į mano susižavėjimą sukėlusius tautodailininko Giedriaus Venckaus iš medžio išdrožtus paukščius ar miniatiūrinius žmogeliukus vienareikšmiškai atsakė, jog šio menininko darbai tarp galerijos lankytojų yra itin populiarūs. Susitikus su menininku, ponas Giedrius manęs klausė: „Ar kam nors reikia, kad apie mane  rašytų?“- ir čia pat pridūrė, jog jis nėra kuklus žmogus, paprasčiausiai jis galvoja , jog jo gyvenime yra labai dar daug slenksčių. Ir kuo daugiau jų bus, tuo jis bus turtingesnis.

Yra žmonių,kurie tavo gyvenimo gatvėje praeina pro šalį nepalikę jokio  ženklo.Jie paprasčiausiai yra. O yra žmonių, kuriuos prisiminus, norisi sužinoti apie  juos daugiau.

Pažintis

Mudviejų susitikimo metu, Giedrius Venckus gyveno Palangoje ir dirbo  viešbutyje- kavinėje „Šachmatinė“, staliumi. Pats kilęs iš Salantų, dabartiniu metu tėvai jo gyvena Kretingos rajone. Giedriaus tėvelis, senelis ir brolis yra staliai, tad kaip jis pats sakė, visada buvęs tarp šio amato žmonių. Prieš dešimt metų vis galvodavęs, kas jam būtų įdomu, prieš tris –  suprato, kas jam patinka ir jį gaivina, todėl  vienoje Klaipėdos galerijoje įsigijęs vieno menininko iš medžio išdrožtą paukštį, pabandė ir pats tokį padaryti. Žinoma, Giedriaus paukštis išėjo visai kitoks. „Jeigu jis manęs neatspindės, tai kam tokio darbo ir imtis“,- sakė menininkas. Pono Giedriaus tobulai išdrožtos gervės  su savo nuleistomis galvelėmis ir stovinčios ant savo laibų kojelių, man pasirodė gana liūdnos .  Į tai tautodailininkas atsakė, jog jos visai neliūdnos, paprasčiausiai dėl techninių dalykų, tokias jas patogiau daryti ir džiaugėsi, jo  darbe dar niekada nebuvę broko.

Tuokart Giedriui Venckui buvo – 33 metai. Gyveno vienas ,  nuomojosi kambarėlį. Juokaudama Giedriui priminiau, jog yra sulaukęs Kristaus metų, tad gal jau būtų laikas pasižvalgyti ir į gražias Palangos merginas? Giedrius nusišypsojęs filosofiškai paaiškino, jog dabartiniame jo gyvenime jam svarbiausia yra prie ko nors neprisirišti, nieko nežada keisti ir turi didžiausia troškimą-  laisvai gyventi ir kurti. Ponas Giedrius neatmeta ir materialių dalykų. Jis mano, jog jie yra svarbūs. Jei negali užsimokėti mokesčių, kai norisi valgyti – lieki su kūnu,- sakė jis.

Kūryba

Giedrius Venckus džiaugėsi, jog turi galimybę kurti, nes jam padeda žmonės, jis turi dėkingą darbą, o vienatvę vertina kaip itin didelę vertybę .Tad kol kas šis menininkas renkasi vienatvę, nežino kas yra liūdesys, žavisi gamta, patinka jam parke rudenį žiūrėti į raudonas uogas raugerkšnio medyje, kur nugenėtas medžio šakas jis parsineša į savo mažytį kambarėlį ir iš jų jis daro savo skulptūrėles.  Šiame kambarėlyje jis medituoja, mėgsta skaityti poeziją, galvoti apie ateitį, laisto ir grožisi šeimininkės paliktomis gėlėmis ir kelia sau didelius reikalavimus- kaip savo paukščiui –reikia pakilti.

Šiandieną, pasklaidžiusi pajūrio regiono dienraščius sužinojau, jog  Giedriaus Venckaus darbai puikuojasi Kretingos muziejuje, menininkas yra  surengęs personalinę parodą Kretingos rajone. Kurdamas ne sau,o žmonėms , jis ir toliau drožia kaukes,  vaikams žaislus, patinka daryti minimalistines sklulptūrėles, kuriose   personažai paimti iš realaus gyvenimo (kambarių nuomą siūlanti bobutė, riešutus turistams pardavinėjanti močiutė, pasimatymo belaukianti moteriškė). Pasak jo, galėtų drožti ir Rūpintojėlius, bet “šventiesiems” dar neatėjęs laikas. Vėliau juos drošęs-kai pasens. Atgaivinęs tradicinę paveldo sritį, G.Venckus gamina kinetinius žaislus (tokius prieš šmtą metų gamindavo liaudies meistrai Lietuvos kaimuose):meška groja armonika,varlė-fleita,varna-kanklėmis,būgnus muša kiaulė,beždžionė skambina varpeliu,ožys virgdo saksafoną ir t,t.

Vien darbo neužtenka

Šią vasarą Giedrius Venckus kartu su Palangos kūrybinės grupės “Mostas” menininkais dalyvavo VIII dailininkų surengtame plenere, kuris vyko nepaprastai gražioje vietoje-  “Mingės” kaime Šilutės rajone. Pagauti gamtos žavesio, menininkai darbavosi išsijuosę visa savaitę. Nesnaudė ir Giedrius. Jis, sėdėdamas prie tvenkinio su meškere rankoje gaudė žuvis. Sugavęs įdėmiai apžiūrėdavęs kiekvieną  ir paleisdavęs ją atgal į tvenkinį. Po to skubėdavęs į garaže įsikūrusią dirbtuvę, kurioje kaip mat atgaivindavęs “modelį” medyje. Pasak “Mosto” vadovo Juozo Griušio, išvažiuojant buvę sunku suskaičiuoti kiek šis jų pridrožęs. Tad, atrodo, Giedrius Venckus pilnas energijos realizuojant savo kūrybinius sumanymus, jis užsispyrusiai kopia savo gyvenimo laiptais ir yra laimingas žmogus?

“Tam, kad drožčiau, neužtenka tik darbo-reikia impulso iš aukščiau. Jei esi atviras kasdieniniams dalykams, kūrybinės mintys ateina savaime. Jų stengiesi nepaleisti”,- laikraščio skaitytojams atviravo  uždaro būdo, mažai kalbantis, bet turintis savo gyvenimo filosofiją, žinantis ką žmonėms parodyti ir juos pradžiuginti, žemaitis  iš Žemaitijos Giedrius Venckus.

512-04

Giedrius Venckus 2011 m.

Pabaigai

Gyvenimo slenksčiai;nuo gimimo iki pabaigos.Laimingas žmogus juos perlipdamas.

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: