Šūdvabalis

(esė)

Apsimiegojęs šūdvabalis išlindo į dienos šviesą. Daug darbo,-šmėkštelėjo jo mažoje galvelėje- reikia pailsėti,-nutarė. Šūdvabalis išsitiesė ant savo storos nugaros, mažas  kojas iškėlė į dangų (tegu šildosi). Besišildant saulės atokaitoje jo mažoje galvelėje subrendo didelė mintis: reikia prie šūdvabalių  karalystės prijungti gretimą,-visai nusenusią. Pasikvietė šūdvabalis savo palikuonę-šūdvabalių šūdvabalę ,kad ši užsiimtų namo remontu. Dar prisakė kiekvienam ,kas tik prisiartins prie naujos šūdvabalių teritorijos-imti mokestį.

Šūdvabalių šūdvabalė spėriai ėmėsi darbo. Tuojau pat buvo išmestas visas nusenusios karalystės turtas ( šlamštas).  Didžioji dizainerė  medieną pakeitė plastmase,seną obelį ir rožių krūmus- pramogų vieta.  Ten ji galės ilgesingais vasaros vakarais kartu su savo  draugėmis  į dangų pūsti dūmus ,iššauti kokio nors  putojančio skysčio ir pasvajoti apie laimingą  ir sotų gyvenimą.

Užliūliuotas neapsakomos laimės ,pavasario saulėje užmigo ir didysis šūdvabalis. Jis sapnavo esąs danguje. Priėjęs prie didžiulių dangaus vartų, bandė juos atidaryti. Tačiau vartai jam niekaip nepasidavė. Supykęs ilgai juos spardė savo mažomis kojelėmis, o  netekęs  jėgų- sukniubo ant žemės ir pradėjo verkšlenti: kodėl Šv.Petras neatveria jam durų…

Šv.Petras buvo netoliese, tik kitoje vartų pusėje. Per rakto skylutę  stebėjo šūdvabalio kančią ir linksmai krizendamas sau į delną kartojo:” Šūdvabaliu buvęs – žmogumi netapsi”.

20141103_142627

žvilgsnis

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: