J.Basanavičius:”Kovoti ir budėti”

Jaunystės metais nemėgau istorijos pamokų.Prabėgus keturiems dešimtmečiams supratau,jog elgiausi teisingai. Per nevalią į galvą brukamas melas yra pasmerktas žūčiai. Istorija į žmogų “įeina” tada,kada jis pats ją į save įsileidžia. Šiandieną mano noras išsamiau pažinti Lietuvos  valstybės gimimo tėvą-daktarą Joną Basanavičių.

“Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime,Bartininkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Jis gimė minėtosios dienos 7 val. vakaro pusgyvis. Tik su dideliu vargu naujagimį pavyko atgaivinti. Tokiomis nepaprastomis aplinkybėmis gimusį dar pusgyvį savo sūnų tėvai pasižadėję leisti į kunigus. Lapkričio 24 d. 4 val. po pietų Basanavičių kūdikis buvo pakrikštytas Bartininkų bažnyčios klebono kun. Jono Burdulio. Kadangi tada buvo Šv. Jono nuo Kryžiaus diena, tai tėvai savo sūnų ir pakrikštijo Jono vardu. Savo kūdikystę J.Basanavičius taip praleido, kaip ir daugelis to meto stambesnių ūkininkų vaikų. Iš pat mažų dienų J.Basanavičius buvo pratinamas prie darbo. Ypač jis mėgęs su kitais kaimo vaikais jodinėti ant žirgų. Mažas būdamas jis klausėsi įvairių tėvo padavimų ir pasakų iš senovės laikų. Kūdikystės metai Joneliui prabėgo laimingai. Tėvai džiaugėsi ir savo širdies gilumoje dėkojo Aukščiausiajam už jo malonę, nenustodami vilties iš savo sūnaus susilaukti gražaus kunigėlio. Tačiau prieš išleidžiant į kunigus reikėjo jam duoti mokslo. Pirmasis J.Basanavičiaus mokytojas buvęs kožkoks senas, aukšto ūgio, šleivakojis dzūkas Kardokas. Iš jo Basanavičių sūnus pirmą kartą išmokęs skaityti ir šiek tiek rašyti. Antras jo mokytojas buvęs kažkoks girtuoklis lenkas iš Vištyčio miestelio Szymonovskis. Nuo šio Jonelis išmokęs kiek lenkiškai. Nors Basanavičių sūnus pradėjęs mokytis nuo 5 – 6 m. amžiaus, tačiau iki 12 m. jis tebuvęs pramokęs tik gerai lietuviškai ir lenkiškai skaityti ir rašyti. 1866 m. J.Basanavičius įstojo į Marijampolės apskrities mokyklą. Mokslas gimnazijoje J.Basanavičiui visą laiką gerai sekasi ir visose klasėse jis buvo pirmasis mokinys. 1873 m. J.Basanavičius Marijampolės gimnaziją baigė sidabro medaliu. Baigęs gimnaziją jis grįžo namo ir galvojo apie tolimesnį mokslą. Po kelių savaičių su kokiu 100 rublių kišenėje Jonas Basanavičius išvažiavo į svetimą šalį aukštųjų mokslų eiti. Jis atvykęs į Maskvą įstojo studijuoti į istorijos fakultetą. Jame išbuvo du semestrus 1873 – 1874 m. 1874 m. rudenį du semestrus šiek tiek pastudijavęs klasinių kalbų ir istorijos jis persikėlė į medicinos fakultetą. Maskvos universiteto medicinos fakultetas jau tuo metu buvo garsus visoje Rusijoje ir baigę jį buvo laikomi gerais gydytojais. Medicinos mokslas, gerų profesorių dėstomas, J.Basanavičiui iš pat pradžių patiko ir jis uoliai ėmė studijuoti. 1879 m. birželio 27 d. jis paliko Maskvą ir išvažiavo namo atostogų. Iš Maskvos grįžo į savo tėviškę Ožkabalius. Čia tai jis ir pradėjo verstis gydytojo praktika. J.Basanavičius kartu su medicinos mokslu visą laiką studijavo ir Lietuvos istoriją, archeologiją, rinko lietuvių tautosaką ir pradėjo su kitais rūpintis lietuvių spaudos atgavimo reikalais. Dėl politinių priežasčių J.Basanavičius negalėjo savo gydytojo praktika verstis nei Rusijos gilumoje, nei savo tėvynėje Lietuvoje. 1879 m. gruodžio 22 d. jis išvyko į Bulgariją. Gyvendamas toli nuo tėvynės, J.Basanavičius iš Bulgarijos organizavo pasakų rinkimą Lietuvoje. Ilgesnį laiką pagyvenęs Bulgarijoje, susipažinęs su daugeliu bulgarų ir serbų veikėjų, jis gerai suprato, kaip reikia pradėti kovą už savo tautinius reikalus. Iš Bulgarijos jis išvažiavo į Prahą. Prahoje išgyveno nuo 1882 m. iki 1884 m. pavasario. Tuo pat laiku jis stropiai lankė Prahos bibliotekas ir rinkosi medžiagos savo ateities darbams. Prahoje buvo lemta gimti lietuvybės lopšiui, iš kurio sušvito “Aušra”. “Aušra” padarė tokį didelį įspūdį ne tik visoje Lietuvoje, bet ir už jos ribų. “Aušra” lietuvių visuomenės buvo sutikta su dideliu džiaugsmu.Lietuvoje ji sukėlė tikrą dvasinę revoliuciją. Prahoje gyvenant J.Basanavičiui teko pergyventi ir vieną pačių svarbiausių jo gyvenime momentų, karštą meilę. Ir Vienoje Jonas Basanavičius ir Elė Mokliūtė susituokė civilinėmis vedybomis. Po kiek laiko Elė Basanavičienė susirgo plaučių džiova. Mylimos žmonos Elės liga J.Basanavičių labai sukrėtė. 1889 m. vasario 16 d. po pietų, pagyvenusi 26 metus, Elė,  Basanavičiaus glėbyje mirė. Nuo to laiko jo gyvenimas prasidėjo vienatvėje ir jau nebeatsimainė iki karsto lentos. Žmonos mirtis sudavė jo asmeninei laimei galutinį smūgį ir dar labiau pakirto jo ir taip silpną sveikatą. Jis atsidėjo vien tik visuomenės darbui. 1891 m. lapkričio 30 d. J.Basanavičius ilgai blaškęsis po svetimus kraštus ir netekęs Rusijos pilietybės, pagaliau buvo priimtas Bulgarijos piliečiu. Likęs vienas jis visas atsidavė visuomeniniams reikalams. Varnoje jis buvo paskirtas ligoninės vidurių ligų vyriausiu gydytoju. Ką tik atvykusį į naująją vietą jį ištiko labai sunkus širdies smūgis, kuris vos tik jį nenuvarė į aną pasaulį. Jį tada išgelbėjo bičiulis Želeskovas, kuris skubiai atnešė vaistinės tinktūrą strophanti. Nuo to laiko šie vaistai lydėjo jį visą jo gyvenimą. Varnoje gyvendamas ir būdamas visai laisvas J.Basanavičius buvo įstojęs į bulgarų demokratų partiją. Toje partijoje ir jos spaudoje jis pradėjo gana veikliai dalyvauti. 1899 m. gegužės 9 d. jį išrinko į Varnos miesto tarybą, kurioje jis išbuvo iki 1903 m. Ir toli gyvendamas nuo savo tėvynės, jis palaikė ryšius laiškais su to meto lietuvių veikėjais. Gyvendamas Varnoje jis išleido šiuos veikalus: 1898 m. “Lietuviškai trakiškos studijos” ir “Lietuviškas pasakas mytologiškas” 1 tomas, 1902 m. “Ožkabalių dainos” 2 tomai  ir “Lietuvių pasakas mytologiškas”, 2 toma,. 1903 – 1905 m. “Lietuviškos pasakos įvairios” ir “Lenkai Lietuvoje”. 1904 m. prasidėjus rusų japonų karui, J.Basanavičiui švystelėjo viltis vėl pamatyti savo tėvynę. 1905 m. jis ėmė skubiai likviduoti savo turtą, pardavė namus ir kitus daiktus ir gegužės 17 d. atsisveikino su Varna. J.Basanavičius Bulgarijoje, toje savo antroje tėvynėje, su mažomis pertraukomis buvo išgyvenęs 25 metus savo gražiausio ir stipriausio amžiau,.jis skubėjo palikti tą kraštą ir grįžti į savo tėvynę. Gryžęs į Lietuvą, dar nespėjęs pailsėti iš savo ilgos ir varginančios kelionės,J.Basanavičius pirmų pirmiausia atskubėjo į Vilnių ir čia aplankė Gedimino kalną. Lietuvoje prasidėjo naujas J.Basanavičiaus gyvenimo etapas, gimė nauji žygiai ir ryšiai, kuriems jis pasiliko ištikimas iki pat savo karsto lentos. Pamiršęs visas savo ligas, kaip prityręs pasaulinis žmogus, gabus, kad ir neprofesionalas, politikas, J.Basanavičius suprato, jog atėjo laikas dideliems politikos įvykiams. Dėl to ir jis ėmėsi judinti Vilniaus lietuvius. Kas dieną tai vienoje, tai kitoje vietoje buvo daromi susirinkimai, svarstomi kultūrinio ir politinio gyvenimo klausimai. Visam tam darbui vadovavo J.Basanavičius. Tuo metu jis įsitraukė į lietuvių kovą su lenkais už lietuvių kalbos teises. Tuo laiku J.Basanavičius dėka lietuvių tautos kultūros gyvenime įvyko labai svarbus įvykis – Lietuvių Mokslo Draugijos įsteigimas. Lietuvių Mokslo Draugijos įsteigimas buvo vienas pačių reikšmingiausių jo darbų. Apie tokios draugijos steigimą jis svajojo visą savo gyvenimą. J.Basanavičius turėjo gerą vardą ne tik savo tautiečių, bet ir rusų tarpe. J.Basanavičiaus dėka tuo laiku Vilniaus krašto lietuviai paruošė rusų valdžiai memorandumą, kuriame buvo reikalaujama Lietuvai laisvės ir nepriklausomybės. Tas memorandumas vėliau turėjo didelės reikšmės ir buvo viso tolimesnio lietuvių veiksmo už savo tautos laisvę, pamatas. Pagaliau atėjo 1918 m. vasario 16 d., kada visi 20 tarybos narių buvo susitarę paskelbti Lietuvą nepriklausomą nuo Vokietijos, Rusijos ir kitų valstybių J.Basanavičiui pirmininkaujant ir jam pačiam skaitant tą istorinės reikšmės Lietuvos valstybės atstatymo dokumentą, visi tarybos nariai karštai plojo ir džiaugėsi. Lietuvos respublikos prezidentas ir mininstras pirmininkas, įvertindami J.Basanavičiaus didelius nuopelnus Lietuvai, jam paskyrė 2000 auksinų mėnesinę pensiją. Pensija buvo nutarta mokėti Steigiamojo Seimo nutarimu nuo 1921 m. sausio 1 d. Šitaip materialiai aprūpintas, J.Basanavičius galėjo ir toliau atsidėti savo moksliniam darbui ir ramiai gyventi, nebesirūpindamas duonos kąsniu. J.Basanavičius, kaip jau buvo matyti, sirgo seniai. Jį kankino įvairios ligos. Tačiau pavojingiausia iš tų ligų buvo pūslės sugedimas. 1927 m. vasario 5 dieną Lietuvių Mokslo Draugijos knygyne besiekdamas iš aukštos spintos knygų, jis nukrito nuo kėdės ir susimušė šoną. Po dviejų dienų jis atsigulė lietuvių poliklinikoje. Kitą dieną gydytojai atrado, kad J.Basanavičius buvo susirgęs plaučių uždegimu. Liga vis ėjo sunkyn. Vasario 16 dieną nebebuvo jau visai jokios vilties jam pasitaisyti. Tą pačią dieną atlikęs išpažintį J.Basanavičius tos pačios dienos 18 val. 50 min. atsiskyrė nuo šio pasaulio. Jis mirė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 9 metų sukaktuvių dieną. Žinia apie J.Basanavičiaus mirtį žaibo greitumu pasklido visoje Lietuvoje. Tą pačią dieną Vilniaus krašto lietuviai šią lūdną žinią per Rygą pranešė į Nepriklausomą Lietuvą, o iš čia į Ameriką ir visą pasaulį. Mirus J.Basanavičiui visa lietuvių tauta užsidėjo gedulą.Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė paskelbė 5 dienų gedulą.Taigi, J.Basanavičius nusipelnė savo tautos meilės, visą ilgą gyvenimą savo darbais ugdytos, savo idėjomis gaivintos. Sunku būtų,tų berasti kitą tokį mūsų tautos veikėją, kuris būtų tiek karštai mylėjęs Lietuvą. J.Basanavičius mūsų tautai yra didesnis ir brangesnis: ar kaip “Aušros” įsteigėjęs, ar kaip lietuvių tautos praeities garbintojas, ar kaip nenuilstąs kovotojas už lietuvių tautos teises, ar kaip mūsų tautos laisvės kūrėjęs, ar kaip mūsų mokslo organizuotojas. Visais šiais savo darbais kartu jis yra išaugęs mūsų tautos milžinu, jos idėjiniu simboliu. Savo paskutinius gyvenimo metus iki pat mirties praleidęs Vilniuje, jis mūsų tautai paliko testamentą: kovoti ir budėti. Jo atminimą puošdami garbės vainikais, savo akis turime visada kreipti į Rasų kapines, kur ilsisi mūsų tautos patriarchas, milžinas, simbolis ir Gedimino pilies amžinas sargas vaidila Jonas Basanavičius.”(kalba netaisyta)

J.Basanavičius ir Palanga

Anksčiau Jono Basanavičiaus gatvė vadinosi Tiškevičiaus gatve ar bulvaru.1923 metais J.Basanavičius lankėsi Palangoje. Kaip rašoma spaudoje,žmonių valia pagrindinė kurorto gatvė pervadinta J.Basanavičiaus vardu.Jos prieigose stovi Juozo Zikaro sukurtas J.Basanavičiaus biustas.

Esu palangietė.Labai gerai pamenu,kaip mano močiutė Albina Paulauskienė ne kartą mums,vaikams,pasakojo apie savo tarnystę grafo Tiškevičiaus dvare. Močiutė dirbo virtuvėje. Apie tarnystės pas grafą laikotarpį ji kalbėjo  kaip  apie patį šviesiausią ir įsimintiniausią savo gyvenime. Anot jos, palangiškiai didžiavosi turėdami tokį savo  geradarį. Vėliau,kai Tiškevičiaus bulvaras buvo pervadintas J.Basanavičiaus vardu,ji,o ir daugelis palangiškių,šią žinią sutiko priešiškai.

Istorija,praėjus kažkuriam tai laikotariui, visada sudeda taškus ten, kurioje vietoje jie turėjo būti. Lietuvai 20 tūkst,Lt.paaukojęs Nepriklausomybės akto signataras,Lietuvos pramoninkų konfedaracijos prezidentas B. Lubys sudarė galimybę,kad 2002 metais būtų atidengtas paminklas J.Basanavičiui Palangoje.  Tais pačiais 2002 metais sudegė Lietuvos kurorto simbolis-Kurhauzas.Prireikė daugiau nei dešimt metų,kol grafusTiškevičius menantis pastatas pradėtų keltis iš pelenų.Šiais metais,minint Lietuvos Nepriklausomybės akto atkūrimo Lietuvoje metines,plačiajai visuomenei buvo pristatyta Lino Jegelevičiaus,Livijos Grajauskienės ir Alvydo Ziabkaus knyga “Kurhauzo atgimimas-Palangos sėkmės istorija”. Joje rašoma,jog po Kurhauzo atgimimo prasidėjo visos Lietuvos atgimimas.Norisi tuo tikėti,juolab,jog du vienas priešais kitą stovintys  Lietuvos simboliai( J.Basanavičius ir Kurhauzas) ,praėję didžiulius laiko išbandymus,yra mūsų kovos už geresnį Letuvos gyvenimą liudytojai.

Naujos 2015.02.14 092

Vasario 16 d.minėjimas Palangoje 2015 m.

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: