Ir blogiukui -teigiamas vaidmuo

Prieš gerą dešimtmetį ,rašydama straipsnius  “Klaipėdos” dienraščio “Naujajai mokyklai”,turėjau garbės dalyvauti įvairiuose mokyklų rengiamuose renginiuose,šventėse,konkursuose. Į man rūpimus klausimus atsakinėjo mokymo įstaigų vadovai,socialiniai pedagogai,mokytojai ir mokiniai. Ne visada galėdavau patikėti savo pašnekovų nuoširdumu. Noras pasigirti man kartais primindavo sovietinį palikimą.Tokie “popieriniai” pašnekesiai , kaip žinoma, nuėjo užmarštin. Šiandieną, įtraukdama į savo dienoraštį straipsnį apie Palangos Senosios gimnazijos moksleivių teatro studiją “Kuprinė”,prisiminiau jos vadovę Rimtautę Radzevičienę ir jos pasakytus žodžius:” Į kuprinę susidedame viską, ką vėliau išsinešame į gyvenimą,ir jei nors vienas vaikas iš dešimties tampa geresnis-rezultatas pasiektas”.

Kiekviena repeticija – kūrybinis darbas

Ponia Rimtautė – kaunietė. Nuo pat vaikystės svajojo tapti aktore. Dar prieš pradėdama režisūros studijas Vilniaus Kultūros mokykloje (dabartinė Valstybinė konservatorija), lankė Vaitkaus teatro studiją. Baigusi Kultūros mokyklą dirbo Lietuvos Rusų Dramos Teatre.Dabar R.Radzevičienė dirba ir gyvena Palangoje. Man labai knietėjo paklausti teatro vadovės , ar didmiesčio vaikui provincija neįgriso?“ Kartais pavargstu, bet  kai jaučiu,kad galiu kažką  kitam duoti ir būti reikalinga,yra gera“,- sakė ji. Kaip teigė pašnekovė, ji iš vaikų aktorių nedaranti ir į studiją specialiai jų neagituojanti. Kiekvienas ateina savo laiku ir savo noru. Mokykloje galima pritaikyti patį tinkamiausią metodą, nes kiekviena repeticija – kūrybinis darbas, kur vaikai, atrasdami save, dalyvauja tame procese. Pasak vadovės, labai sunku atrasti tinkamą medžiagą spektakliams, todėl mokiniai kartais patys rašo pjeses ir jas realizuoja scenoje. Rezultate gaunasi dvigubas efektas. Ji prisiminė, kaip Panevėžyje, jaunimo dramos festivalyje, studija, parodžiusi spektaklį  pagal vieno moksleivio scenarijų, buvo „nušvilpta“, tačiau autorius labai nesisielojo, o po metų kitas režisierius ėmėsi šios pjesės, ir spektaklis turėjo didelį pasisekimą. Teatro vadovei labai patinka stebėti savo auklėtinius, kurie beveik ekspromtu sugeba padaryti tai, kas kartais atrodo yra neįmanoma. Prisiminusi studijos  parodytą misteriją pasakojo: „Penktą valandą ryto rinkomės po tiltu. Viskas  vyko gyvoje gamtoje. Užsisakėme arklį, bet nežinojome kaip jis jausis didelėje minioje, o kur dar fakelai, žuvėdrų nutūpimas reikiamu momentu, tačiau tai vienas įdomesnių variantų“.

Tobulėjimas

Teatro studijos vadovė pasidžiaugė, jog per savo darbo  metus dalyvauta įvairiuose projektuose, pasiekta gerų rezultatų.  Ji minėjo, jog J. Grušo pjesė „Meilė, velnias ir džiazas“  buvo rodoma  Klaipėdos Dramos teatro Mažojoje scenoje.Įdomus projektas “Baimė“ realizuotas A.Mončio muziejuje. Trumpas eskizas  apie žydus išaugo į didžiulį festivalį, į kurį atvykę Lietuvos teatro draugijos atstovai pasiūlė studijai dalyvauti projekte  „Atminties namai”. Rimtautė Radzevičienė  kartu su mokytojų grupe buvo išvykusi stažuotis į Izraelį. Pasak jos, tenai gautos savotiškos pamokos leido jai dar kartą suprasti tiesą: „nesvarbu, ar tu esi žydas ar vokietis, tačiau niekas neturi  teisės skirstyti vaikus į blogus ir gerus. Taip, kaip neturime teisės blogiukui duoti blogo vaidmens. Gėris visada turi nugalėti“ ,-teigė vadovė. Ji džiaugėsi  turėjusi gerą galimybę kartu su trimis studijos mergaitėms dalyvauti  projekte “Įkvėpimui reikia gero oro“, kurį parengė Lietuvos vaikų teatrų draugija kartu su Europos namais. Tokia stovykla buvo suorganizuota Druskininkuose. Įvairios teatrinės scenos buvo rodomos realioje aplinkoje: „Jei tai buvo kalbama apie ekologiją, tai veiksmas vyko sąvartyne, jei apie atgyvenas – Grūto parke“. Pasak Rimtautės Radzevičienės, tokios išvykos-pati geriausia metodinė medžiaga tolimesniam darbui .

Teatro studiją „Kuprinė“ jungia 40 moksleivių. Sunkoka, sutinka  teatro vadovė, tačiau tuoj vardija, ką kiekvienam  reikės sugalvoti. Studija ir toliau dalyvaus tradiciniuose renginiuose  ir ruošis  respublikiniam gimnazistų teatrų festivaliui, kuris kasmet vyksta jų mokykloje.

Prakalbus apie svajones, kurios yra būdingos kiekvienam žmogui, ponia Rimtautė kiek susimąsčiusi atsakė:“Ką bedarai, kažkas lyg už kablio laiko. Miegi, sapnuoji… Norėčiau sukurti lėlių teatrą. Sumanymų daug, tačiau didžiausia būtų svajonė- kad vaikai suprastų, kas gyvenime tikra, o kas ne.“ Prisiminusi pirmąjį studijos spektaklį „Sveika,Pelene“ , sakė, jog  neįsivaizduojanti, kad  po to nebūtų buvę kitų spektaklių, nes visada ir visur reikalingas augimas. Taip kaip kuprinė, kuri lieka, tik keičiasi mokinių veidai.

Pabaigai

Mano atmintyje išliko ponios Ramutės Radzevičienės vadovaujamo moksleivių teatro studijos “Kuprinė” repeticijos vaizdas Palangos Senosios gimnazijos salėje. Įsimintini jaunųjų aktorių sakomi tekstai ir jų mokytoja-visa širdimi tikinčia ,jog ir blogiukui  būtina duoti teigiamą vaidmenį.

wpid-20150319_105433.jpg

R.Radzevičienė tarp savo auklėtinių  2003m.

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: