Kada švęsti vestuves?

Prieš gerą dešimtmetį man teko dalyvauti Danijos žurnalistų ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistams surengtuose  kvalifikacijos kėlimo kursuose Kretingoje. Suskirstyti atskiromis grupėmis turėjome įsteigti savo laikraštį ,parašyti straipsnius gauta tema ir  pristatyti juos kompetentingai komisijai. Mano tema buvo:“ Ruduo-vestuvių metas? ‘Turėjau patvirtinti, ar paneigti šį mitą. Nuo to laiko mano asmeniniai potyriai  apie vestuves smarkiai pasikeitė.

Ką parodė tyrimai

Apklaususi ne vieną žmogų, kuris vienaip, ar kitaip susijęs su vestuvių iškilmėmis, gavau atsakymą: daugiausiai vestuvių užregistruota vasaros mėnesiais. Nedideliu skirtumu  atsiliko pavasario, rudens ir žiemos mėnesiai. O posakis: „Ruduo- vestuvių metas“ – mūsų praeities liekana. Dabar vaikinui nebereikia skubėti nuimti derlių, atlikti visus, prieš žiemą susikaupusius ūkio darbus, pasipiršti, gauti tėvų palaiminimą ir atšokti „veselę“. Šiandieną jaunieji- asmenybės, kurie patys planuoja savo šventę ,todėl ir visi metų mėnesiai  jiems yra pavaldūs.

Per pusmetį-dvejos vestuvės

Dvejos vestuvės per pusmetį-neeilinis įvykis, ištartų man ne vienas. Tačiau prisiminusi , jog metų laikai jauniesiems nevaidina jokios rolės, neeilinį įvykį savo šeimoje  priimu kaip  įvykusį faktą.

Viešėdama Lietuvoje išgirdau repliką, jog, neva ,mamos, ištekindamos dukras už užsieniečių, galėtų per daug nedžiūgauti, nes ir ten (svetimoje šalyje) ne viskas yra gerai . Neneigsiu, už visus atsakyti negaliu. Galiu atsakyti tik už savo dukras, kurios ištekėjo už puikių britų , ir kurių vestuvėse dalyvavau.

Kiekviena šventė-unikali

Prisipažinsiu, per pastaruosius dvidešimt metų-nė karto  Lietuvoje nebuvau pakviesta į vestuves (dalyvavau tik laidotuvėse).  Iš savo pažystamų teko girdėti, jog vestuvės Lietuvoje  dabar tapo  žymiai šaunesnės ir išradingesnės. Atsirado daug gražių , pokyliams organizuoti  pritaikytų vietų  vienkiemiuose, prie ežerų bei upių. Vienu žodžiu, abiem pusėms: vestuvininkams ir šeimininkams –nauda abipusė.

Šią vasarą pirmoji ištekėjo vyresnioji dukra. Vestuves šventėme Lietuvoje (toks buvo jaunojo noras). Trys dienos ir naktys praleistos  Palangos „Alkos“ viešbutyje, nuo kurio terasos galėjai nubėgti  į pajūrį ir mėgautis gamtos duotais malonumais -visiems, į šventę atvykusiems žmonėms (  pusei šimto užsieniečių), paliko nepakartojamą „mini“ atostogų įspūdį. O kur dar puikus viešbučio darbuotojų aptarnavimas, Civilinės santuokos registracija įsibridus į Baltijos jūros bangas, nepakartojamos akimirkos Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Bažnyčioje ,gardus maistas ,floristų, padabinusių pokylio salę, išmoningos rankos. Bet ir tai nesvarbiausia. Man didžiausią įspūdį paliko  pasveikinti jaunuosius atvykusiųjų žmonių  veidai . Kažkur tarp debesų pakilo ir išsisklaidė jų pareigos,  religijos ,papročių , svetimos kalbos barjerai… Aplinkui  pasiliko tik begalinis susitikimo džiaugsmas.

Linksmas nuotykis

Pamenu , šventinį vestuvių vakarą į privačią “Alkos” viešbučio teritoriją keletą kartų vis užsukdavo policijos pareigūnai. Anot jų,muzika girdėjosi net centrinėje Vytauto gatvėje,ten,kur randasi policijos nuovada. Palangoje vasaros metu miestas užmiega lygiai vienuoliktą vakaro. Besilinksminantys žmonės nė kiek nepasimetę tildė muzikos garsus ir  fotografavosi  kartu su atvykėliais. Mačiau šių jaunų policijos pareigūnų sumišusius žvilgsnius ir besišypsančius veidus. Iš tiesų, ar galima pykti ant žmonių, kurių linksmumą,puikią nuotaiką valdo ne alkoholis, ne vakaro vedantieji ,ar piršlių aštrus liežuvis. Jie džiaugėsi galėdami būti šalia vienas kito. Po draugiškų apsikabinimų su vestuvininkais, policijos darbuotojai paliko  linksmą kompaniją ramybėje.

Vestuvės Anglijoje

Jei vestuvėse, kurios vykoLietuvoje dar buvo bandyta įpinti  lietuviškų ,tradicinių elementų (duona ir druska, jaunųjų stalo užsėdimas, rungtynės „kas stipresnis“), tai jaunėlės vestuvėse dominavo tik vestuvinis tortas, pirmasis jaunavedžių šokis, jaunojo ir pabrolių pasisakymai prie šventinio stalo ir tokie patys, atvykusiųjų į vestuves, džiaugsmingi žmonių veidai .

Santuokos registracija vyko nedidelėje ,jaunųjų pasirinktoje Exeter’io Šv.Michaelio ir Visų Angelų  katalikų Bažnyčioje. Vestuvių išvakarėse kunigas (Father David Hastings) pakvietė atsakingus už ceremonijos atlikimą bažnyčioje „generalinei“ repeticijai. Tad vestuvių dieną viskas vyko laiku ir sklandžiai. Skambant gitaros garsams (jaunųjų pačiai mėgstamiausiai  Stingo  melodijai) ,kurią atliko jaunojo tėvas ponas Deividas ( David Sumner) ir jo draugas Džonas (John Bray) ,  pora žengė prie altoriaus. Ponas Deividas jau keli dešimtmečiai kaip važinėja po vargingas pasaulio šalis, užsiimdamas labdaringa veikla. Jis  dovanoja talentingiems žmonėms gitaras. Šį kartą jis grojo savo sūnaus vestuvėse. Po ceremonijos, jaunieji kartu su juos pasveikinti atvykusiais žmonėmis,  trumpą minutę sustoję bendrai nuotraukai , bažnyčios šventoriuje vaišinosi suruoštomis nedidelėmis vaišėmis (arbata, kava, pyragėliai ). Toks atradimas man paliko gerą įspūdį. Trumpas sustojimas prieš vestuvinę puotą nuo jaunųjų nuima jaudulį, o svečiai turi menką minutę pabendrauti vieni su kitais. Bažnyčios paslaugos mokomos. Tam yra nustatyta tiksli kaina.

Jaunųjų dovanos

Įprasta, jog jauniesiems dovanojamos vestuvinės dovanos. Šiais laikais tai nesunku padaryti (paruošti vestuvinį vokelį laiko neužima). Man norėtųsi akcentuoti visai ką kitą: jaunieji, planuodami savo vestuves, skaičiuoja ir savo pajamas. Puikioje vietoje ir su aukščiausio lygio aptarnavimu, sau gali leisti ne kiekviena  pora.  Šioje vietoje nematau nieko keisto. Esu pati dirbusi pabe (pub) ir ruošusi maistą vestuvių dalyviams. Planuojant iškilmingas vestuves, žymiai daugiau darbo ir pastangų įdeda besirengiantieji tuoktis. Juk iki smulkmenų yra išieškomi patys subtiliausi dalykai: pradedant spalvų deriniais vestuviniuose drabužiuose, interjere ,dovanėlėse patiems artimiausiems žmonėms, tėvams, floristikoje ir pan. Vestuvių pasiruošimas-tai kruopštus dviejų žmonių, norinčių padovanoti įsimintiną šventę ne tik sau, bet ir artimiesiems- ne vieno mėnesio, o  kartais ir visų metų  darbas.

Jaunėlės dukros vestuvės įvyko labai sename Viktorijos laikų pilies  apartamentus primenančiuose rūmuose. Degant įspūdingiems židiniams, žvakėms, ant sienų kabant kelių šimtų metų senumo paveikslams, jauteisi gavęs neeilinę dovaną (ne taip dažnai gali pasijausti karalienės vaidmenyje). Ačiū vaikams.

Giminė

Prieš dešimt metų palikusi Lietuvą svajojau savo mergaitėms duoti išsilavinimą ir laimingesnį gyvenimą. Šiandieną jos man dėkingos, juolab tapusios savo išrinktųjų vaikinų, su kuriais šešerius metus draugavo, žmonomis. Jeigu reikėtų man vėl iš naujo rašyti rašinį apie vestuves-užrašyčiau labai trumpai: vestuvių puotai surengti nėra jokių kliūčių, sunkiau  surasti savo  „aš“ kitame žmoguje. O kam pasisekė-didžiulė laimė. Šiandieną mano dukros yra laimingos. Jų veiduose tebešvyti prabėgusios šventės –vestuvių- džiugios akimirkos. Džiaugiuosi ir aš savo gyvenimo kelyje sutikusi puikius ir nuoširdžius žmones. Stebėdama Šv. Michaelio bažnyčios kunigo lūpomis tariamą palaiminimą jaunųjų šeimoms, mąsčiau : dviejų žmonių meilę apvainikuoja jų pačių suorganizuotos vestuvės ,kurios atlieka išskirtinę misiją- jos sujungia giminę. Ir visai nesvarbu ,kokioje pasaulio vietoje tai atsitinka.

Sustabdytos laimingiausios Marijos ir Monikos vestuvių akimirkos:

IMG_260409479636539 IMG_260595800605878 IMG_260375596580856 20150402_144439 20150322_150120 2015-03-22 16.34.54 10485530_10152623023583498_478367528016880194_nIMG_260624486834517FB_IMG_1428003984612

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: