Gerumo injekcija

Kol  kaktomuša nesusidursi su nelaime, kuri gali paliesti tavo pačius artimiausius žmones, tol galvosi ,jog Dievas tau gailestingas.  Dviejų vaikų tėvas,  kuriam daktarai išpranašavo, jog jo kūdikis bus tik „daržovė“, susitikime su Niku Vujčičiumi vienoje TV programoje, pilnomis dėkingumo  akimis didžiajam pasaulio žmogui (Nikas gimė be kojų ir rankų) prisipažino: „Mums visiems reikia gerumo injekcijos, kad suvoktume , jog pasaulyje, be materialinių dalykų- svarbiausia- mylėti žmogų. Niko Vujčičio, populiarios knygos „Gyvenimas be ribų“ autoriaus žodžių “niekada nenuleiskite rankų“, šiandieną laukia tūkstančiai praradusių viltį gyvenimui žmonių ,ištvermės ir gyvenimo džiaugsmo semiasi milijonai jo gerbėjų įvairiuose mūsų planetos vietose.

Nelaimė suartina

Būdamas dešimties Nikas galvojęs apie suicidą, tačiau begalinė tėvų meilė  jam neleido tai padaryti. Šiandieną, trisdešimt dvejų metų vyras – dviejų vaikų tėvas sakosi esąs pats laimingiausias žmogus pasaulyje. Į žurnalisto klausimą,” ką duotum už tai, kad galėtum turėti kojas ir rankas?” , N.Vujčičius  nė kiek nesutrikęs atsakė:“Aš viską turiu ir  nieko  nežadu keisti“ . Jis yra laimingas toks, koks yra. Anot jo, labai svarbu, atsitikus bėdai, tėvų, giminės, draugų palaikymas. Nelaimė turi  suvienyti taip, kaip tikėjimas Aukščiausiuoju,-sakė jis. Serbo šaknis turinčiam ir Australijoje gyvenančiam Nikui Vujčičiui oratoriaus talentą išpranašavo jo mokyklos sargas, kai šiam buvę septyniolika. Po pirmųjų bandymų nedidelėse auditorijose jis suprato, jog  bendraujant  su žmogumi nėra nei  religijos, nei tradicijų, nei svetimos kalbos barjerų . Susitikimus mokyklose, kalėjimuose, senelių namuose  N.Vujčičius įvardija kaip didžiulį  norą padėti  žmogui. Kalbėdamas  su žmogumi  Nikas visada žiūri  jam tiesiai į akis. Jis kalbasi su jo siela ir  visai nesvarbu, kad negali žmogaus apkabinti.  Už tai Niką apkabina tūkstančiai atėjusiųjų į susitikimą jo gerbėjų . Juokaudamas pasakojo , jog vienoje auditorijoje buvo pasiektas rekordas-  tūkstantis keturiasdešimt apsikabinimų per valandą.

„Esu ne Dievas‘

“Mano šypsena yra įrodymas ,jog esu laimingas žmogus”,-sakė jis.  Gyvenime nėra nieko neįmanoma. Turėdamas, anot Niko, „tik vieną vištos kojelę“, jis plaukia jūroje  , šoka su parašiutu,  žaidęs net futbolą (susižeidęs pėdą, daugiau nebandė). Turėdamas fiziškai normalius tėvus, brolį ir seserį, ne kartą savęs klausė – kodėl gimiau toks?  Dabar jis mąsto, jog viskam yra Dievo valia( ir  Jis turi planą). Svarbiausia ,mano jis, gyvenime yra dvasiniai dalykai (turiu išpirkti savo nuodėmes,kad Dievas priimtų mane) . Nikas įsitikinęs, jog visada reikia sau duoti šansą. Jis dirba su kompiuteriu ( vienu kojos pirštu išspausdina keturiasdešimt žodžių per minutę), surado savo gyveninimo draugę ir tapo tėvu. Žmona Niko gyvenime-tai jo paties gyvenimas ,o vaikams jis nori būti  geriausiu draugu. Šeima yra pati didžiausia vertybė, o ramybė sieloje ir tikėjimas viltimi yra stipriau nei mirtis,-sakė jis.  Žmogus turi sėti vilties sėklas ir gyvenimas sugrįš. „ Mano spintoje guli pora batų, nežinau kada man gali jų prireikti “ ,-juokiasi Nikas. Kada jam sako komplimentus, jis dėkoja Dievui, nes „Jis  parašė mano  istoriją. Be jo (Dievo) nebūtų manęs. Aš ne šventasis, aš tik noriu tarnauti ,perduodamas informaciją kitam“,-apie savo misiją Žemėje kalbėjo Nikas Vujčičius.

Lyderiai

Kiekvienas žmogus Žemėje yra lyderis, nes jis atstovauja tą aplinką, kurioje jis gyvena. Todėl ,anot Niko, nereikia bijoti pripažinti savo klaidas ir stengtis nugalėti tas fobijas, su kuriomis  ilgą laiką  buvo gyventa. Alkoholiko, kuris niekaip negalėjo susitvarkyti su savo problemomis, oratorius paklausė, ar šis norįs kada nors turėti dukrą? Į tai jaunas vyras  nudžiugęs atsakė, kad tai esanti jo didžiausia svajonė. „Tai eik link savo svajonės, ir ji išsipildys“,-atsakė Nikas.  Anot jo, mes visi esame vienoje valtyje, nes visi nupuolame ir pakylame. Svarbiausia-nenuleisti rankų, o kiekvienam, apkabinusiam Niką, jis kartojo  : “Aš myliu tave“.

Į susitikimą atėję žmonės verkė. Verkė visi: invalidai, aukštus postus užimantys pareigūnai, šou biznio žvaigždės, paprasti žmonės ir vaikai. Toje dvasios išsivalymo šventėje nė vienas nesigėdijo savo ašarų ir atvirai prisipažino, jog sugrįžę į namus būtinai apkabins savo vaikus ,artimuosius ir pasakys jiems kaip juos myli.  Žmonių sielos sušilo, nes jos atsivėrė tam, kuriam likimas lėmė eiti meilės žmogui keliu.

Pabaigai

Asmeniškai aš nepažįstų Niko. Susitikimą su Juo  parodė Rusijos televizija. Po programos sau prisipažinau, jog labai norėčiau jį apkabinti . Gerumo injekcija reikalinga ir man.

20141106_130954

plakatas Šv.Šeimynos bažnyčioje,Barselonoje

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: