Migruojantys paukščiai

Kasmet į Folklendo salas suskrenda šimtai tūkstančių migruojančių paukščių. Čia jie deda kiaušinius, rūpinasi mažyliais ir grįžta namo. Namus pasiekia tik patys ištvermingiausi.

Gamtos dėsnis

Migruoja ne tik paukščiai. Kasmet migracijai ruošiasi  šiaurės Australijos miškuose gyvenanti  skraidančioji lapė. Eukalipto žiedais (daug kalcio) ruošdamiesi kelionei kiekvieną skraidomąją plėvelę ištepa šikšnosparniai.  Skrisdami vieno metro plote jie savo sparnais užtemdo dangų. Sudano Savaną palieka laukiniai gandrai.  Baltaausiai  pelkiniai ožiai judėdami ieško vietos tuoktuvėms. Iki kraujo surėmę ragus patinai kaunasi norėdami pratęsti giminę. Skruzdės klajoklės taip pat nenustygsta vietoje. Aklos ir kurčios, jos kaip seserys, keliauja pagal vieną komandą-pirmyn. Jūros drambliai kovoja dėl teisės tapti kranto valdovu.  Pingvinai, norėdami saugiai susilaukti palikuonių, įsikuria aukštai ant uolų. Salose verda šurmulingas naujos gyvybės atsiradimo virsmas. Atėjus laikui, Folklendo  (Malvinų) salas( salynas pietiniame Atlanto vandenyne netoli Pietų Amerikos žemyno) palieka migruojantys paukščiai . Jie sugrįžta į namus. Folklendo salas nepalieka tik vienintelis,  migrantų ištikimai laukiantis ištisą žiemą, ištvermingas ir plėšrus paukštis-Karakara (užauga iki 38-53 cm. ilgio, sparnų skersmuo-apie 1 metrą, patinai sveria 570-710 gramų). Jis, kietu savo snapu pramušęs  ne vieną kiaušinio lukštą, laukia  eilinio grobio. Šie plėšrūnai pražudo tūkstančius į salą atskrendančių veistis, paukščių palikuonių. Tačiau tokia natūrali gamtos atranka. Išlieka tik patys stipriausi.

Filmą apie Folklendo salas pamačiau praėjusią vasarą sugrįžusi trumpų atostogų į namus. Esu tokia pat emigrantė,  pagalvojau tada.

J.Mekas

Prieš keturiasdešimt metų , būdama paskutinėje mokyklos klasėje, nusipirkau Jono Meko poezijos tomelį. Skaitant eiles, pirmą kartą ( „Semeniškių idilės‘) mano vaizduotėje iškilo herojus, pasiklydęs tarp dangoraižių ir savo vaikystės prisiminimų . Tada, sovietinio auklėjimo standartuose ,negalėjome įsivaizduoti, jog ateis toks metas, kai trečdalis Lietuvos gyventojų paliks savo namus ir pasirinks emigranto gyvenimą. Šiandieną mąstau: už kokias nuodėmes lietuviai kenčia emigraciją jau ne vieną šimtmetį (  ne paslaptis, jog iki  keturiasdešimtųjų praėjusio šimtmečio metų iš Lietuvos išvažiavo visa inteligentija).

„- Ką aš padariau. Ką aš padariau. Aš užmušiau savo tėvą ir aš užmušiau save.

Ir jis paliko savo namus, ir jis paliko savo kaimenes ir lauką, ir ėjo į dykumą,  verkė ir meldėsi.

Ten jis rado Dievą po palme berymantį, savo liūdesio įsiklausiusį. Ir jis dėjo savo ausį prie jo širdies ir savo ranką prie jo rankos. Ir jis išgirdo jo širdį plakant, ir jos plakimas buvo jo širdies plakimas-ir jis stebėjosi tuo.

Ir Dievas stojos, ir ėjo kartu su juo. Taip baigėsi dar viena diena.“(J.Mekas: „Žmogus prie lyjančio lango“).

Ką padarėme mes, lietuviai, šiandieną turėdami didžiausią emigraciją tarp europiečių ? Kas užmušė Dievą mūsų širdyse? Ar galėtų man, eilinei emigrantei, atsakyti Valstybės galva, ministrai, Seimo nariai, europarlamentarai?  Kažkas kužda man į ausį: viena tik Rita ar Rūta  iš televizijos ekrano dar bando kažkam kažką atsakyti, o visiems kitiems – ir vilkas sotus, ir avys sveikos. Kas atsitiktų,jei vieną dieną visi sugrįžtume į namus?( į šį klausimą tegu atsako Darbo biržose stovintys bedarbiai).

Avangardinio kino meno puoselėtojas Jonas Mekas gyvena ir dirba Niujorke. Jis- dažnas svečias Lietuvoje. Išimties tvarka (Prezidento V.Adamkaus dėka) J.Mekui suteikta Letuvos pilietybė, gimtuose Biržuose-garbės piliečio vardas. Tokių, kaip gerbiamas poetas, pasaulio platybėse( gimę Lietuvoje,  palaidoti „kitame krante“) išsibarstė ne vienas tūkstantis (atsiskleiskite įžymių žmonių  bibliografinį žinyną). Ar šie tautiečiai niekada nebuvo reikalingi Lietuvai?

Dar viena diena

Mano klasiokas RoRa ( rašytojas R.Rastauskas), savo knygoje „Privati teritorija” rašo, jog mylėti Lietuvą geriausiai gyvenant toli nuo jos. Nenorėčiau su tuo sutikti. Šiandieną aš žodį „geriausiai“ pakeisčiau į žodį – „skaudžiausiai“.  Gyvūnai, kurie migruoja į Folklendų salas žino, jog ten jie poruosis, susilauks palikuonių ir sugrįš į namus. Tiesa, grįš ne visi, – tik patys stipriausieji (perskridę Atlanto vandenyną). Lietuviai taip pat „skraido“ (užtenka pabuvoti Kauno bei Vilniaus oro uostuose). Jie svetimoje žemėje “suka” lizdus, susilaukia palikuonių ir mažai kas sugrįžta į namus. Jis, emigrantas,  šiandieną yra pasimetęs; jam  visai nebeaišku, kurioje pusėje gyvena Folklandinė karakara.

Aš taip pat , nukarpiusi savo vijoklinį klevelį  (per dešimt metų užaugo apvijęs ne tik sode paliktą kėdę, bet ir kaimyno namo sieną), sodinu gėles ir džiaugiuosi atėjusiu pavasariu. Kažkada turguje nupirkusi balandžio skulptūrėlę,patalpinau ją  vijokliais apaugusios kėdės vidury. Mudu dažnai su “Juo” pasikalbame. Aš “Jam” pasakoju, jog labai džiaugiuosi savo kaimynu, kuriam buvo atlikta sunki sąnario operacija.  Šiandieną Sigitas sveikas ir drūtas sugrįžo į darbą. Operacijai šeima neišleido nė  vieno cento. Kita mano kaimynė Irma ,po sunkaus darbo vištų fabrike, šiandieną išskrido su savo draugu pailsėti į salą Ispanijoje. Džiaugiuosi ir savo žemiete, palangiške Silvija. Ištekėjusi  “kitame krante” pagimdė ir užaugino dvi puikias dukras, įkūrė savo verslą. Didžiuojuosi jos vyresne dukra Indre, kuri sėkmingai skinasi kelią meno pasaulyje. Indrės  surengtas fotografijų parodas matė ir gerai įvertino ne viena pasaulio galerija . Ir aš gyvenu ,kaip toje  migruojančių paukščių saloje, turėdama viltį sugrįžti dar vieną dieną.

“Ha-ha!-jis juokėsi,ir jie jau kaukė,bet jis jų negirdėjo,jis gulėjo,vilkas,ir šokis buvo pasibaigęs,ir jis buvo laisvas,jis nebeturi jėgų paklusti:jis buvo laisvas nešokti! (J.Mekas:”Žmogus prie lyjančio lango”).

20150424_195137

vijoklis

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: