Išėjęs rudenį rudeniu…

Kalendoriuje antras rudens mėnuo. Nežinau kaip mano gimtinėje,tačiau čia,svetimame krante, dar šilta. Gamta  dar visai  nesiruošia nusimesti savo žalio rūbo.  Atrodo,jog ji su žmogumi  žaidžia smagų žaidimą; atspėk,kurioje rankoje žiedas…

Visai nesvarbu,kada ši gražuolė  užsigeis pakeisti savo apdarą. Žmogus negali atspėti gamtos kėslų,tačiau rudenį,kaip nė vieną kitą metų laiką, jis pajaučia visa savo esybe.

Neapsirikau . Ką tik gavau  iš Lietuvos skaudžią žinią: eidamas šešiasdešimt  devintus metus mirė Lietuvos estrados žvaigždė- Stasys Povilaitis. Jis- mano žemietis. Gaila, kažin,ar kas nors sugebės taip gražiai padainuoti-”O,gražuole,Palanga…”,kaip tai darė Maestro. Stasys, tris metus rungęsis su klastinga liga, išėjo kariu,-iki paskutinio atodūsio dalindamas save žmonėms. Išėjo rudenį rudeniu: derlingu, spalvingu, dvelkiančiu rimtimi ir tikėjimu, jog reikia visai nedaug-tik iškęsti ateinančias darganas,lietų,šaltį,ir viskas pasikartos iš naujo-“Vėl,švieski man ,vėl…”,-savo visų metų populiariausiu šlageriu ramindavo mus Stasys…

Pamenu,prieš porą metų atostogaujant Lietuvoje, teko dalyvauti Stasio Povilaičio koncerte  Palangos Vasaros estradoje. Tai buvo jubiliejinis Maestro pasirodymas (penkiasdešimt metų scenoje) palangiškiams ir miesto svečiams. Iki šiolei negaliu suprasti  renginio organizatorių, atsainiai atlikusių savo darbą. Kaip dabar paaiškėjo, scenos veteranas jau sirgo, o dainuoti  nedidelei , į koncertą atėjusių žmonių grupei per savo jubiliejinį koncertą – nedidelis džiaugsmas. Taip jau mes surėdyti: “lauro” vainikai išėjusiems…

Stasio Povilaičio kūnas atguls smėlėtoje jo tėvų ir bočių  gyventoje Palangos žemėje. Palangiškiai ir visa Lietuva dar ilgai liūdės netekusi puikaus ir talentingo  žmogaus . Aš, gyvendama toli nuo Tėvynės , galiu  visai nedaug,-tik dedikuoti savo ką tik parašytą eilėraštį (jis taip pat apie rudenį) mano žemiečio Stasio Povilaičio atminimui,nes Jo dainose prabėgo mano jaunystė,branda ir visas gyvenimas…

Mano krioklio akys žalios

Tekėk,vandenėli,tekėk…

Tegu saulė upę veda už rankos

Reikia pareiti namo…

Mano krioklio balti plaukai

Pink,vandenėli, supink

Gulbės plunksnomis kasas padabink

Tegu  vėjas ir lietus nesipyksta,-

Gyvenimo trumpas akordas…

Mano krioklio balsas sidabrinė verpstė

Verpk, vandenėli,suverpk

Šilko siūlu surišk Žemę ir Dangų

Pavargusiam paukščiui pragysti

Dar kartą…

Tekėk,mano upe,tekėk…

Ačiū Tau,Maestro

Irena Valužė

2015-07-06 16.50.08

pėdos smėlyje

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: