Kada spragteli širdies plote

Kiekvienam  žmogui Kalėdos –  individualus metas laukimui . Nekuriam ši  Dieviška  šventė prasideda  Adventu  (lapkričio 24 d.),kai kam-perkant kalėdines dovanėles artimiausiems žmonėms, o  dar kai kuriems-tik spragtelėjus (tarsi elektros lemputei) širdies plote.

Iš praeities į dabartį

Prie pastarųjų , priklausančių nuo elektros įtampos, priklausau ir aš. Pamenu, pirmaisiais gyvenimo emigracijoje metais labai viliodavo kalėdiniai „šopingai“(pirkimai). Ypač tada, kai prieš pat Kalėdas gražiai įpakuotas dovanėlės nupigdavo iki minimumo.  Tada ,žibančiomis iš laimės akimis ,traukdavau paskutinį svarą, norėdama pradžiuginti saviškius ir artimuosius.  Ir visai nesvarbu, kad tie kalėdiniai niekučiai kai kurių asmenų būdavo greitai pamiršti, ar atsidurdavo tolimiausiuose spintų bei komodų stalčiuose. Juk dovanojusiajam tai bemaž tas pats. Esu  sovietinės sistemos vaikas. Mano vaikystės metais niekas niekam dovanų nepirko.Nebuvo mados ir galimybių. Kalėdos į namus ateidavo su vanilės, silkės, raugintų kopūstų, kiaulienos ir kitais, gaminamo maisto, kvapais. Tiesa, jis dar atkeliaudavo su švaros pojūčiu kūne ir sieloje. Prieš Kalėdas visi vaikai būdavo įpareigoti iššveisti visus namų kampus .Tarpusavyje mažai ginčydavomės, nes žinojome, jog TO reikia Kalėdoms. Šiandieną žmonės dažnai linki vienas kitam  storų ir sočių Kalėdų. Atrodo, jog tik persivalgę, gavę daug dovanų , ar išgirdę teigiamas prognozes kitiems metams-jausimės laimingi ir saugūs. Pasaulis per penkiasdešimt žmogaus gyvenimo metų žemėje kardinaliai pasikeitė. Šiandieną aš dar stengiuosi  pagal mamos receptą iškepti  aguonų pyragą, nueiti į Bažnyčią ir padėkoti Aukščiausiam už Jo gimimą. To reikia mano sielai. Bet ar tai darys mano anūkai ir proanūkiai – didelis klausimas.

Kalėdinis nutikimas

Žurnalistai, rašantys apie emigraciją , dažnai mini, jog pastarųjų  (emigrantų) didžiausia karma- kalendorinės šventės. Jie jų niekada nelaukia. Šimtaprocentinis melas. Emigrantai daug dirba, per šventes stengiasi aplankyti savo namus gimtinėje, o jeigu neturi galimybės tai daryti-susitinka su savo draugais ir pažįstamais. Ir visai nesvarbu, jei šalia nėra Bažnyčios. Ji yra kiekvieno žmogaus viduje. O  būti vienam ar jaustis vienišam-du skirtingi dalykai. Emigracijoje skaudžiausi žmogaus išgyvenimai – kai jis  netenka savo artimųjų. Pamenu, per vienas Kalėdas ,išgyvendama artimo žmogaus netektį, nuėjau į Katedrą. Bažnyčioje susitikusi su savo gera pažįstama  nusprendėme po Šv.Mišių išgerti taurę karšto vyno viename angliškame pabe (pub). Tą įsimintiną kalėdinį rytą, atsisėdusios prie seno žininio beveik  visiškai tuščioje smuklėje išgirdome šalia mūsų atsiradusį keistą šlamesį. Atsisukusios  pamatėme ant židinio atbrailos tupinčius du baltus karvelius. Jie ,ramiai burkuodami, į mus nekreipė jokio dėmesio. Pasak užeigos savininko, namui daugiau nei šimtas metų, o tokių stebuklų nėra buvę.  Praėjo daug metų, tačiau šio epizodo negaliu pamiršti ir šiandieną.

Svajonių išsipildymo šventė

Gyvenant  užsienyje teko pažinti ne vieną  britų šeimą, kurioms Kalėdos- svajonių išsipildymo šventė. Britai Kalėdoms išleidžia daugiausiai pinigų. Pamenu savo kolegę, kuri sugrįždavo iš parduotuvių tuščia pinigine, bet švytinčiu veidu. Ji pirkdavo visiems šeimos nariams tai, ko  labiausiai  jie troško ištisus metus. Pirmaisiais gyvenimo metais užsienyje man ,emigrantei, penki šimtai svarų išleisti per vieną „šopingą“ -buvo pasakiška suma. Vėliau supratau , jeigu reikalingi pirkiniai atkeliauja tik per Kalėdas-šeimos biudžetas nenukenčia, o tik laimi.Dovanų pirkimas ir vaišės kalėdiniam stalui-kiekvieno žmogaus individualus reikalas. Lietuviai kepa antį ar troškina kopūstus, britai-kalakutą, dar kitos tautos- gamina savo nacionalinius patiekalus. O štai Kalėdinio laukimo pradžia-stebuklas, kuris ateina pas kiekvieną, kuris tiki, jog ant jo pečių nusileido Angelo sargas ir kažką labai gero pakuždėjo  jam į ausį. Šiandieną Jis man priminė, jog laikas pasipuošti kalėdinę eglę. Juk ne už kalnų -didžioji metų šventė-Šv.Kalėdos!

Straipsnio foto 26.11.15

lengvumas…

Irena Valužė

 

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: