Monsinjoras K.Vasiliauskas:”Išdrįskite sakyti tiesą”

Sausio viduryje nemažas būrys palangiškių rinkosi į Palangos miesto Viešąją biblioteką. Tą šaltą žiemos vakarą bibliotekos skaityklos salėje įvyko Ramunės Sakalauskaitės knygos pristatymas –„Gyvenimas ,koks jis buvo. Monsinjoro K.Vasiliausko biografija“.Vakare dalyvavo knygos autorė-R.Sakalauskaitė , buvęs Sveikatos apsaugos ministras A.Vinkus ir režisierė D.Kanclerytė.

Gailestingumo mokytojas

Ramunė  Sakalauskaitė ,prisiminusi apie knygos atsiradimą juokaudama sakė: “Aš buvau Jo šoferis”, o daugiametę pažintį  su monsinjoru K.Vasiliausku ji įvardijo labai aiškiai:“Monsinjoras  buvo gailestingumo mokytojas“.Pasak knygos autorės , jis meldėsi „už permazonus ir netikinčius, savižudžius ir silpnapročius“. Jis niekada nesumenkino žmogaus,o  tik gilinosi į priežastys. Dalia Kanclerytė, paskaičiusi keletą ištraukų iš pristatomos knygos ir negailėdama jai pagyrų, kartojo:”Ši knyga suteikia viltį gyventi, monsinjoras ir lageryje matė grožį”. Knygoje aprašytas epizodas, kuriame  galbūt geriausiai parodomas  kunigo požiūris į žmogų. Vieną vakarą monsinjoras   pamatęs ant savo balkono atbrailos kabančias dvi rankas. Kaip paaiškėjo, į jo namus brovėsi vagis. Monsinjoras žmogų pakvietė užeiti vidun, pavalgydino ,pasidalino maistu, pinigais ir, padovanojęs šiltas kojines ,išleido pro duris. Anot R.Sakalauskaitės, „maži dalykai gali pajudinti kalnus ir pakeisti pasaulį“.

Pas monsinjorą K.Vasiliauską užeidavo ne tik benamiai. Jis mielai bendraudavo su visais žmonėmis.  A.Vinkus džiaugėsi turėjęs galimybę asmeniškai pažinoti K.Vasiliauską. Pasakojo apie įkurtą“Nekaltų bernelių gelbėjimosi draugiją“,kurioje buvo A.Brazauskas, R.Paksas ir kt. žymūs Lietuvos žmonės, politikai. Jie  ateidavo pas monsinjorą pasikalbėti, rasti atsakymų į jiems rūpimus klausimus. A.Vinkus  džiaugiasi gavęs  monsinjoro palaiminimą sutuoktuvių proga.  Monsinjoro ranka jau keturiasdešimt metų saugo laimingą jo santuoką. Prisiminęs monsinjoro K.Vasiliausko laidotuves sakė, jog  tada buvęs toli nuo Tėvynės. Į laidotuves suspėjęs ateiti tik tada, kada jau karstas buvo uždarytas ( jo laimei, atidengus karstą, jis savo gėles galėjo  padėti šalia velionio). Pagarba velioniui, tai padėka už neįkainuojamas minutes, per kurias  “galėdavo ir ašarą nuridenti”, o kunigo vilties kupini žodžiai padėdavo ‘pakelti gyvenimo naštą”,-sakė jis.

„Padaryk mus spindinčiais šviesos žiburiais“

Anot Lentvario bažnyčios klebono Gintaro Petronio atsiminimų ( citata iš kn.“ R.Sakalauskaitė: “Gyvenimas, koks jis buvo”),K.Vasiliauskas visada mėgęs cituoti ištrauką iš Šv.Rašto:“Padaryk mus spindinčiais šviesos žiburiais”.”Mirčiai ruošėsi sąmoningai, gerais darbais ;eidavo,kur būdavo kviečiamas,važiuodavo sodinti medžių,bėgdavo iš ligoninės reanimacijos palatos į renginius.Norėjo širdį išdalyti iki galo. Prie stalo virtuvėje kabėjo užrašas:Ne sveikiesiems reikia gydytojo,o ligoniams“. Tai liudijo jo gailestingumą“,-pasakojo klebonas.

Iškentęs Sibiro speigus, atstumtas savų (ištremtas iš Lietuvos dešimt metų gyveno ir dirbo Latvijoje), nepalūžęs , monsinjoras K.Vasiliauskas niekam nejautė jokio pykčio. Anaiptol , Lietuvai atgavus nepriklausomybę , ėjo šventindamas pastatus, kuriuose buvo pats tardomas ir kalinamas. R. Sakalauskaitės knygos apie monsinjorą A.Vasiliauską tituliniame lape kunigo ranka įrašyti žodžiai :“Linkiu drįsti ir sugebnti visuomet būti tiesos ir teisiųjų barikadų pusėje“. Šie žodžiai turbūt tiksliausiai atspindi monsinjoro pragyventą laiką žemėje. “Esu tikras, kad gyvenimo saulėlydyje jis sakė:”Gyvenimas man buvo dovana”, ir tuo džiaugėsi. Jis visada kvietė turėti bendrą gėrį, kada nubyra pykčiai , ambicijos, asmeniškumai. Kartoju-tai buvo valksmo žmogus”(R.Doveika,Vilniaus Švento Kryžiaus bažnyčios rektorius).

Knygą apie šią didžią asmenybę perskaičiau per  trumpą savo  atostogų Lietuvoje laiką. Neneigsiu, kas vakarą laukdavau susitikimo su šia knyga. Matomai dvasingumo niekada nebūna per daug, o kaip mokė monsinjoras K.Vasiliauskas: “Dalintis reikia lygiai perpus“.

Ar prisimenat?

“Ar asmeniškai pažinojote monsinjorą Kazimierą Vasiliauską?”-kiekvienam,atnešusiam knygą autografui ,klausė jos autorė Ramunė  Sakalauskaitė.Tada žurnalistei pasakojau istoriją, susyjusią su mano mama. Daugiau nei prieš dvidešimt metų mano mama merdėjo Kauno Santariškių universitetinės ligoninės reanimacijos skyriaus palatoje ( gydytojai verdiktas buvo gana liūdnas). Ligoninės palatos vienutėje ant sienos kabojo didelis kryžius. Tiesą pasakius,tada jis mus baugino. Vėliau sužinojome, jog šioje palatoje gydėsi labai žymus kunigas. Kai ligonė pradėjo atsigauti, daugelis daktarų tvirtino, jog įvyko stebuklas. Šiandieną  aš negaliu tvirtinti, kuris Lietuvos kunigas tada gydėsi (ar tai buvo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ,ar kardinolas Vincentas Sladkevičius). Bet kokiu atveju išmelstoje patalpoje mano mama prisikėlė gyvenimui. Jai buvo sugrąžinta dar dešimt gyvenimo metų.  Ačiū Jums abiems.

Ir tik vėliau, grįžusi į Angliją, prisiminiau beveik prieš keturis dešimtmečius įvykusias mūsų krikštasūnio  Tomo krikštynas Vilniuje, Šv.Rapolo bažnyčioje. Pamenu,tą šaltą žiemos vakarą mudu su vyru, krikštasūniu ir jo tėvais, kaip vagys (kad niekas nematytų) ,šmurkštelėjome pro šonines bažnyčios duris į vidų.Buvome jauni, jaudinomės, o žinodami, jog vaiką krikštys labai žymus Vilniaus kunigas-nerimavome dvigubai. Kaip dabar supratau-tai buvo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.Krikštynos praėjo labai linksmai. Pamenu, monsinjoras, sužinojęs, jog mes iš Palangos, nepagailėjo  ta proga mums papasakoti porą juokingų anegdotų (kiek atsimenu-esame per žiemą miegantys,ir tik atėjus vasarai-pabundantys). O pakrikštijęs vaiką ,palaimino mus ir kūdikio tėvus . Šiandieną ir aš didžiuojuosi gavusi iš kunigo rankų palaiminimą. Rašydama šias eilutes mintyse pasižadėjau sugrįžusi į Lietuvą būtinai susirasti nuotrauką , kurioje užfiksuotas krikštynų momentas mano šeimos albume. Nes tai -jau ir mano gyvenimo istorija.

WP_003137

“Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro K.Vasiliausko biografija” ,autorė R.Sakalauskaitė,V.2015 m.

Irena Valužė

 

 

 

 

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: