Pavasario šėlsmo belaukiant

Po Šv.Velykų kiekvienas tikimės sulaukti skaistesnės saulės, greitesnio  gėlės žiedo gimimo ir džiugios pavasarinės nuotaikos . Londono centre, aktyvistai, iškėlę plakatą su užrašu-”Baikite žudyti banginius Japonijoje”, vertė suklusti.  Tolimieji rytai šaukėsi pagalbos vienoje iš humaniškiausių šalių pasaulyje-Didžiojoje Britanijoje.

Londonas-turistų miestas

Tūkstančiai turistų atvykusių pažiūrėti vieną gražiausių pasaulio miestų-Londoną, mėgaujasi švelnia pavasarine saule gulėdami ,sportuodami  ar užkandžiaudami ant  “Green Park”o  žolės. Įsiamžinę  narcizais pražydusiose pievose, jie skuba nusifotografuoti  prie šalia parko stovinčių Bekingemo rūmų (Karalienės Elžbietos rezidencijos) , ir prie obelisko, karalienei Viktorijai  atminti . Nuo šio paminklo atsiveria puiki miesto panorama, matosi Didysis Benas ( Big Ben),”Londono akis”,dangoraižiai ir  visa eilė senovinių pastatų . Šis Viktorijos laikus menantis senovinių namų ansamblis ,primena pasaką. Per parką tekančioje upėje-pavasarinės nuotaikos.Kartu su ką tik išsiritusiais jaunikliais , išdidžiai upe plauko gulbės. Ant  kranto , saulės atokaitoje ramiai snūduriuodami,  šildosi neregėtų veislių paukščiai.  Pavasaris tik įsibėgėja. Seni medžiai ir krūmai dar tik mezga pirmuosius savo pumpurus, o ore – nenusakomas virpesys; rodos,tuoj tuoj į duris pasibels tikrasis šeimininkas – pavasario šėlsmas.

Sena ir nauja

Vaiksčiojant Londone į akis krenta  senų ir naujų pastatų architektūra. Dauguma jų vienas kitą papildydami praeiviams akių “nebado” .  Nejučia prisiminiau Lietuvoje daug debatų sukėlusias aistras dėl Vilniaus Misionierių vienuolyno pašonėje rengiamo prabangių namų komplekso.  Daugelis lietuvaičių keikia asmenis, kurie IŠDRĮSO (Senamiesčio širdyje) įrenginėti turtuoliams butus, kiti-pritaria architektų siūlomam projektui (geriau,nei bomžoms gyventi skirtos landynės ).Vilnius-ne daugiamilijoninis Londonas, tačiau nei vienas miestas, tuo labiau sostinė, negali išvengti urbanistikos naujovių. Jos gyvybiškai reikalingos pačiam miestui. Kitas klausimas- kas ruošia ,ir kas laimi  tuos projektus (ne paslaptis- iki šiol vadinamės “švogerių” kraštu). Toks projektas, kaip Vilniaus Misionierių vienolyno ir bažnyčios užstatymas, turėtų būti svarstomas  ne tik ministerijose, apie jį reikia kalbėti daug ir iš esmės. Žmonės turi žinoti tiesą.  Su pavydu žiūrėdama į jaunuolius rankose laikančius plakatą apie banginių žudymą Japonijoje, prisiminiau savo kraštiečių- palangiškių šauksmą, kada   vieną rytą raumeningi vyrukai iškirto šimtametes pušis  pajūrio miške. Nuo to kraupaus ryto prabėgo daugiau nei dešimt metų. Aistros nurimo. Iškirsto miško vietoje išdygo du didžiuliai ir modernūs pastatai. Statybininkai po plytelėmis baigia paslėpti dar vis iš po žemės išlendančius spyglius ir kankorėžius, mūrininkai skuba nudailinti prabangiems pastatams aptakius jų šonus.  Lyg ir susitaikė žmonės su praradimu (nieko nebepakeisi), tačiau ,manau,dažnas praeidamas pro šalį nusuka akis į šoną ,- skauda, neišsaugojo pagrindinio dalyko- gamtos.

Pabaigai

Karalienės Viktorijos laikus britai mini su didžiausia pagarba. Garbindami karalienės Viktorijos valdymo metus (aukso amžių Didžiojoje Britanijoje) ,žmonės su pasididžiavimu pasakoja apie  princo Alberto ir karalienės Viktorijos meilę.  Po princo mirties, karalienė rašė dienoraštį .Jis buvo skirtas princui Albertui. Jiedu iki mirties buvo kartu. Gamta,į savo glėbį priėmusį pavasarį,panaši į amžiną meilę. Jos,kaip ir gamtos šėlsmo, neįmanoma sustabdyti.  Jis vis vien ateis…

popietė Green Park’e

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: