Būtų linksma,jei nebūtų graudu

Mano kaimynas, imigracijoje gyvenantis  daugiau nei dešimt metų,internete paskaitęs ne vieną publikaciją  apie peikiamą  Lietuvos valdžią, sutikęs mane tvirtai pareiškė : “lietuviai pasiruošę eiti prieš valdžią su šakėmis “.

Prieš ką žadi kovoti?

Nepatingėjau ir aš pasklaidyti delfi portalus, pasižiūrėti  ne vieną video medžiagą interneto puslapiuose ir pasijuokti  iš karikatūrų Lietuvos valžios tematika. Vienokia ar kitokia informacija apie neva iki kaulo įgrisusią Lietuvos valdžią pastaruoju metu keliauja žmonių lūpomis,  feisbukų  ir jutubų portalais.  Žmonės nebesibaimina  nė Dievo, nė  velnio bausmės,o atvirai kalba į eterį Lietuvos valdžios vyrus išvadindami   “išgamomis  ir pedofilais”(tikro lietuvio kreipimasis  feisb.). Tiesa, retkarčiais  supratę ,jog gal kiek ir persūdė, savo laišką tautai užbaigia eilėraščiu-broli,jei aš žūsiu-tęsk mano kovą. Komentarai šiam drąsiam žmogui buvo dvejopi; vieni entuziastingai  oratorių palaikė,kiti, nelabai supratę ko šis tiek pyksta, klausė:”o prieš ką žadi kovoti, juk laisvę iškovojome?”.

Runkeliai ir kalafiorai

Žmonės,nebetekę kantrybės dėl augančių kainų,valdininkams suteikia pravardes.Vieni vadinami runkeliais,kiti-kalafiorais,ar dar kaip nors. Jau esu įpratusi,jog iš savo atostogų Lietuvoje  visada į namus grįžtu tuščia pinigine (pinigai prekybos centruose išlekia kaip vėjas). Pamenu,smagiai juokiausi Palangos  turguje išgirdusi vieno kaimiečio reklamuojamas bulves. Garbaus amžiaus sulaukęs žmogus ,reklamuodamas savo prekę,visa gerkle  garsiai šaukė:lietuviškos,be hemikalų,labai skanios bulvės, tik už du eurus.Viena moteriškė, praeidama pro šalį nebeiškentusi šiam atrėžė: ”Tamsta, ar proto netekai. Kur tai matyta,kad kilogramas bulvių kainuotų septynis litus?”. Na,sakysim , kurortas ir yra kurortas. Kas netingi, daugelis vietinių gyventojų šeštadieniais  važiuoja tik už dvylikos kilometrų esantį Kretingos turgų.Ten jie tą pačią bulvę nusiperka perpus pigiau. Vienu žodžiu, kad išgyventum, reikia  gerokai pasukti galvą.

Vienas prie vieno

Žmonės juokiasi iš ministro pirmininko, jog šis net nežino kokioms prekėms šiais metais Lietuvoje pakilo kainos. Nežinau, gal tai ministro patarėjų aplaidumas. Užmiršo valdžią informuoti. Ministras susirūpinęs svarbesniais dalykais.  Siūlo galas ilgas, mes jo neišvyniosime, tačiau paprasti mirtingieji, kas dieną perkantis  duoną ir pieną žino, jog euras lygus litui. Labai paprasta matematika,-vienas prie vieno,ir galvos niekam sukt nereikia ,- nei verslininkams,nei senai močiutei, kuri dar vis įsikabinusi į litelį pardavėjos klausia:”O kiek čia bus litais, vaikeli?”. Susierzinusi pardavėja senolei atšauna:”Gal jau laikas išmokti skaičiuoti eurais?”.Močiutė nulenkia galvą ir tyliai sako:”Nebeilgai teks man juos skaičiuoti”. Tokį liūdną vaizdelį regėjau Palangos “Senukuose”.

Jei nenori dirbti-gauni pašalpą

Gyvendama ne vienus metus Didžiojoje Britanijoje galiu teigti, jog kainos už elektrą, dujas, vandenį ir  kitas paslaugas kyla kiekvienais metais. Tolygiai auga ir vidutinis darbo minimumas. Susidaro įspūdis, jog valdžia stengiasi šalį laikyti pusiausvyroje ,-nei į vieną , nei į kitą pusę. Na, o paprastiems mirtingiesiems dėl geresnio savo gyvenimo ( pelningesnio darbo, profesijos įsigijimo, mokslo , verslo, būsto įsigijimo, šeimos planavimo,senatvinės pensijos) tenka pasirūpinti  patiems.   O tiems, kuriems gyvenimas atrodo “klotas rožėmis” (asocialūs asmenys)  naudojasi valdžios teikiamomis lengvatomis. Gyvendama miesto centre dažnai regiu valkatas,kaulijančias iš praeivių smulkių monetų . Kaip ne keista, tačiau kiekvieną dieną  tam tikru laiku valkatoms yra atvežamas maistas,  suteikiamas gyvenamasis plotas (tik ne visi juo naudojasi), mokoma socialinė pašalpa, nemokamas medicininis aptarnavimas ir galimybė nemokamai naudotis miesto transportu. Be to, jie, kaip šios šalies piliečiai,  turi teisę gatvėse rėkauti apie savo “blogą” gyvenimą. Neseniai regėjau dviejų valkatų ginčą miesto katedros aikštėje. Keldami didžiulį triukšmą, kartu su policijos pareigūnais sprendė didžiulę dilemą-kuris kuriam sukeitė miegmaišius. Eidami pro šalį žmonės neslėpė šypsenų.Esu klausiusi ir aš vietinio gyventojo, kodėl valdžia jiems taip nuolaidžiauja? Į tai žmogus atsakė: “Tai mūsų šalies gėda.Valdžia stengiasi ją “pridengti”.

Pabaigai

Tuokart mudviejų pokalbis su kaimynu  baigėsi optimistine gaida. Kada mano kaimynas uždirbs daug pinigų (dirbdamas sunkų darbą vištų fabrike) ir taps turtingu ( nepriklausomu),  jis sugrįš į Lietuvą ir prisijungs prie tų, kurie valdžią griaus su šakėmis. Būtų linksma, jei nebūtų graudu…

2016-04-08 16.20.40

Iliuzionistai

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: