Karkvabalis atvažiavo į Angliją

 

Sugrįžusi iš savo trumpų atostogų Lietuvoje, savo lagamine aptikau neprašytą svečią. Tai buvo ne kas kitas,o pastarosiomis dienomis daug kalbų pajūryje sukėlęs vabalas- jo didenybė karkvabalis.

Saulė,jūra ir vabalai

Paskutinę atostogų dieną pajūryje stebėjau didelių vabalų invaziją. Visa pajūrio pakrantė buvo nusėta (kaip vėliau sužinojau) karkvabaliais .Karštą vasaros dieną jūroje jų galėjai matyti   vieną kitą, o tingiai ropinėjančius smėliu- kiek tik akys užmato. Tą karštą vasaros  dieną net  maži vaikai, išsigandę didelio vabalo, nebedrįso ant kranto statyti smėlio pilių, o žmonės,vaiksčiodami jūros pakrante , bijojo juos užminti. Atvirai prisipažinsiu, man šie neįprasti vabalai taip pat nekėlė jokio džiaugsmo. Esu pajūrio vaikas. Pamenu, kiek vargo palangiškiai patyrė naikindami kolorado vabalus. Praėjo ne vienas dešimtmetis, tačiau iki šiolei kolorado vabalų dar pasitaiko žmonių daržuose ir soduose. Peršasi išvada- kenkėjas visada buvo ir liks juo. Jo neįmanoma taip paprastai atsikratyti.

Ponas Valdas

Tą patį vakarą ir sužinojau,jog grambuolis,liaudyje vadinamas karkvabaliu, ne toks jau ir nekaltas padaras.Pasak palangiškio pono Valdo, karkvabalio  padėti kiaušinėliai iš kurių išsirita lervos sodininkams kelia daug rūpesčių. Šiemet Valdo žmonos pasodinti pomidorai ir braškės derliaus nebeduos. Įsiveisęs grambuolio vikšras ėda augalų šaknis. Jį labai sunku sugauti,-sako ponas Valdas. Jo urvas gilus. Jame jis gyvena apie keturis metus. Lervas surinkti gali padėti nebent arklio mėšlas. Pakastas į žemę mėšlas vilioja “kirmėles’,-įsitikinęs sodininkas,tačiau  “mes patys kalti, sudarkę gamtos pusiausvyrą”.Grambuolių lervas labai gerai ėda kurmiai, tačiau žmonės kurmius baigia išnaikinti, ir kovų mažai belikę,-apgailestavo Valdas.Grambuolio vikšras labai atsparus.Valdo žmona buvo jų pririnkusi didelį kiekį. Laikė stipriai užrišusi plastikiniame maišelyje. „O jiems nė motais. Gyvi. Nieko nebijo. Gali ilgą laiką gyventi be oro”,-pasakojo ponas Valdas. Štai tokią informaciją apie mano draugo sode  įsiveisusius graužikus gavau iš žmogaus,kuris ( ir jo kaimynai) nebežino kaip su tuo kovoti.

Pabaigai

Birželio pirmomis dienomis užklupusi vasaros kaitra svilinte svilino dar karščiams nepasiruošusius palangiškius ,vieną kitą poilsiautoją ir ant kranto ropojantį vabalą, gražiu lietuvišku pavadinimu-karkvabalis. Šiandieną šis vabalas ,mintantis medžių lapais ir dedantis lervas,kurios ėda augalų šaknis,- nepageidaujamas. Apmaudu,juk kažkada jis žmonėms atnešdavęs  daug naudos. Na, o aš su savo lagamininiu svečiu turėjau atsisveikinti. Negalėjau gi aš jam leisti čia karaliauti. WP_003149

saulės vonios

Irena Valužė

 

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: