Tiesa turi kartų prieskonį.Sunku nuryti,jei esi tam nepasiruošęs.

Vyresnės kartos žmonės prisimena sovietiniais metais populiarų posakį-“filkina gramata”. Jį daugiausiai naudojo tada,kada norėjo žmonės pabrėžti valdžios biurokratiškumą. Šiandieną tokį posakį aš ištariau Anglijoje,ilgai vargusi su darbdaviu , kol šis teikėsi  grąžinti uždirbtus pinigus ir su darbu susijusius dokumentus.

Privačios kompanijos

Po ilgų debatų su darbdaviu ir atgavusi man reikalingus dokumentus ,išsiskyrėme  “nesusipešusios”. Neilgai aš dirbau pas šią moterį,bet tokios betvarkės dar Anglijoje nebuvau mačiusi:neaišku nėi kiek, nei už kokį laiką pervedami pinigai, algolapiai (vienas per tris pradirbtus mėnesius) ir t.t. Ji mano tėvynainė, Anglijoje įkūrusį privačią valymosi kompaniją. Kai pradedi ieškoti tiesos-tampi priešu numeris vienas. Rodos reikalauji nebūtų dalykų (algolapių, atsiskaitymo formos įsidarbinant ir paliekant darbą).Juk visi šie daviniai reikalingi žmogui,kuriam rūpi tolimesnis jo gyvenimas užsienyje (pensijos kaupimas ).Nedidelės privačios (o ir didesnės)kompanijos naudojasi žmonių nemokšiškumu (kalbos barjeras,įstatymų nežinojimas ir t.t.).Kompanijoje,kurioje man teko darbuotis,nedirbo nei viena britė.

Prieš trejetą mėnesių įsidarbinau kitoje kompanijoje (žinomoje visoje Anglijoje).Pirmą mėnesį džiaugiausi darbu ir atlygiu. Tačiau mano džiaugsmas užgeso  gavus atsiskaitymo lapelį už  sekantį darbo menesį. Jame trūko nei daug ,nei mažai,-tik penkių šimtų svarų. Akivaizdžiai buvo matyti, jog atlyginimas nepaskaičiuotas  daugiau nei už penkiasdešimt pradirbtų  darbo valandų. Pasak ofiso darbuotojų,kurios tvarkė dokumentus-klaida kompiuterio sistemoje (kompiuteris apsiriko paskaičiuoti ir valandinį užmokesčio skirtumą) .Pakėlus triukšmą ,dalis pinigų buvo grąžinta, likusius pažadėjo kitą mėnesį (neva,šį mėnesį būtų tekę atskaičiuoti taksus ( pajamas).Atsiprašymo už patirtą moralinę žalą iš darbdavio taip pat nesulaukiau.

Kaip apsiginti

Pragyvenusi užsienyje dvyliką metų, teko pakeisti   ne vieną darbą .Kiek pamenu,visur buvo kabliukų,kurie drumstė nuotaiką ir gadino nervus. Augau sovietinėje sistemoje. Kiekvieną mėnesį algą pasiimdavome prie kasos.Smulkias monetas palikdavome kasininkei (ačiū, brangioji,kad davei man mano pinigus). Mano name gyveno šioji dama. Pamenu, po kiekvienos algos girdavosi kaimynams kokį naują krikštolą “po blato” įsigijo. Šiandienos prisiminimai kelia juoką, jei negalvotum, jog tokia gyvenimo realybė išmokė žmogų žemintis. Užsienyje visada stebėdavausi vietiniais (britais), kurie iš darbdavio išsireikalaudavo atlygį už atliktą darbą  iki cento. Pirmaisiais metais gyvenant ir dirbant užsienyje  atrodė taip, kaip kadais,- kiek duos,tiek bus gerai. Gyvenimo ir darbo patirtis leido daugelį dalykų pervertinti iš naujo.

Nugalėti baimę

Anglijoje patys darbdaviai labai bijo valdžios struktūrų. Vienu žodžiu,bijo skundų. Didesnėse kompanijose yra darbuotojų gynėjai-profsąjungos. Mažose-reikia suktis pačiam(čia žmonės įsidarbina be darbo sutarčių). Jei norėsite kreiptitis pas “advaizerius” ( advisor-patarėjas),jų yra praktiškai  kiekviename didesniame Didžiosios Britanijos mieste -mažai ką laimėsite.Ypač jei norėsite susigrąžinti nesumokėtą pinigų sumą. Advokatai taip pat vienam asmeniui nekels bylos (nebent tai bus kolektyvinė paraiška).Ką daryti žmogui, atsidūrusiam aklavietėje? Visų pirma-nugalėti baimę, žinoti savo tiesas ir būti maksimaliai apsukriam.

Patarimas į bėdą pakliuvusiam

Jeigu jūs ateisite pas darbdavį ir pradėsite verkšlenti, kad šis nesumokėjo pinigų už tam tikrą laiką- gausite tik pažadą,kad ateityje šis sumokėsiąs. Ar tai bus  iš tiesų,tik Dievas žinos. Kaip nebūtų keista, tačiau čia mums gali pagelbėti ne kas kitas, o  ta pati” filkina gramata”. Kada darbdaviui akivaizdžiai parodysite (popieriuje) kiek dienų ir valandų jūs dirbote (nei vieno popieriaus negalima išmesti,jų prireiks) jūs realiai galite laimėti. Akivaizdu,jog popierius iki šių dienų vaidina pagrindinę rolę. O jei dar turėsite drąsos pagąsdinti aukščiau jūsų kompanijos stovinčiu bosu girdint darbuotojams- rezultatas pralenks lūkesčius.  Jausite spaudimą, nes žmonių, sakančių tiesą, niekas nenori (nei Lietuvoje, nei kurioje nors kitoje šalyje). Sukčiams tai nenaudinga. Šiandieną mano bosas mane ignoruoja. Matomai norėtų,jog aš savo valia palikčiau darbą. Jam nėra jokių šansų,-aš per gerai dirbu (geras darbas-kiekvieno emigranto “koziris”) ir mano darbu patenkinti žmonės.Taigi ,kova už tiesą visada laimi. O jei prisiminti Šv.Raštą- Dievulis visiems, kovojusiems už teisybę, atleis jo  žemiškas nuodėmes. Ir tai jau paguodžia…

Dainis

Skrisdama  trumpom atostogom į  Lietuvą lėktuve susipažinau su pusamžiu vyru, kuris gavęs rimtą traumą darbe, darbdavių leidimu buvo išleistas į namus gydytis. Sunkiai kalbėdamas (dusdamas) prisipažino,jog esąs ” muštas”. Dainis iš Latvijos . Atvažiavo pas savo vaikus į Angliją, įsidarbino pagal specialybę. Jis- chemikas. Nelaimingas atsitikimas įvyko darbe nešant ,anot Dainio,labai brangią produkciją. Bijodamas ją paleisti iš rankų ir sudaužyti-krito ant geležinio strypo,susižeisdamas krūtinės ląstą (yra lūžę kaulai). Dvi savaites pagulėjęs lovoje nutarė kreiptis pas savo šalies gydytojus. Išsiskiriant šiam draugiškam vyrui patariau kitą kartą geriau iš rankų išmesti tai kas brangiai kainuoja, bet likti sveikam.  Šio nutikimo nekomentuosiu. Tuo turėtų užsiimti darbo apsaugos inspektoriai (jų ypač bijo darbdaviai). Man  buvo gaila Dainio, žmogaus, kuris visa širdimi stengėsi tik labai gerai dirbti.

2015-04-09 13.58.26

skliautas

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: