Tulpes sodinsiu Lietuvoje

Dešimt poilsio dienų  Lietuvoje panaikina kelis mėnesius svetimoje šalyje trunkantį fizinių ir moralinių jėgų nuovargį. Šį sykį išvykdama į Angliją sau pasižadėjau sugrįžti į namus tada, kada reikės sodinti  mano draugų padovanotus tulpių sodinukus. Reikia skubėti. Tulpių svogūnėlių sodinimo laikas -trumpalaikis,taip kaip ir ne amžinas žmogaus gyvenimas žemėje.

Virusinė nuotaika

Orams atvėsus, virusai,kaip gerai užmaskuoti kareiviai , išlenda iš savo apkasų ir su didžiausiu malonumu guldo visus,kas tik pakliūva jų akiratin. Į virusinės bakterijos pinkles buvau pakliuvusi ir aš. Suprantama,mano atostoginė nuotaika nebuvo pati smagiausia,kada gana vėsiame autobuse „Vilnius-Klaipėda“ vykau į savo gimtą miestą -Palangą. Autobusui sustojus pusiaukelėje, vadinamoje Kryžkalniu, pasinaudojau, kaip ir dauguma keleivių, tualetu,kuris sugražino mane į devyniasdešimtuosius metus. Traukdama surudyjusį  vandens nutekėjimui skirtą „lenciūgą“, ir plaudama rankas visiškai  neapšviestoje vietoje , pagalvojau,jog penkiasdaešimties euro centų kainuojantis „bilietas“ už sovietinių metų liekanas-geras biznis tiems,kas tai sugalvojo. Nieko gero tą dieną manęs nelaukė ir Palangoje.Lietus ir smarkus vėjas mėtė mano pavargusį ir ligotą  kūną ,o pakeliui į namus užėjusi į „Liepos“ parduotuvę  ir nuo pardavėjos gavusi velnių už tai,kad pažėriau monetas ant prekystalio, o ne į monetoms dėti skirtą lėkštutę,buvau šokiruota. Trumpą minutės dalį dar spėjau pagalvoti :kas būtų ,jeigu taip su „kostumeriu“ ( customer-klientas) pasielgtų   Anglijoje? Greitai nuvijusi šią didžiulę nesąmonę, kasininkės  atsiprašiau,bet ji jau manęs nebesiklausė.Iš kišenės išsitraukusi mobilųjį telefoną sprendė savo problemas.   Užvėrusi parduotuvės duris sau prisipažinau -sugrįžau į namus.

Gera turėti  namus

Sakoma, namai pragarai-be namų negerai.Todėl įžengusi į gana šaltus savo namus (namuose termometras rodė tik  šešiolika laipsnių) pasijutau patekusi į rojų.Pagerėjus nuotaikai nedelsdama ėmiau skambinti savo draugams.Toks gyvenimo dėsnis;pasiilgsti tų,kurie tavęs laukia ir visai nesvarbu, kad jų pasilikusi tik maža „saujelė‘.  Paskambinusi savo klasės draugei Irenai, kitoje bevielio telefono pusėje išgirdau džiugų jos balsą. Žinojau,jog mano klasiokė dar prieš keletą mėnesių,kai jos namas tik ruošėsi renovacijai, labai jos nenorėjo.Sakiusi,jog ją gąsdina daug kas:mokesčiai,užstiklinti balkonai,naujai keičiami radijatoriai ir t.t.Todėl  aš jos visų pirma ir paklausiau,ar ji patenkinta  namo renovacija? Ji atsakė: „Dar tokių darbininkų niekada nebuvau mačiusi ir turbūt jau daugiau niekada nematysiu.Visas namas pasiruošęs papasakoti apie šiuos „žemaitukus‘,kurie per tris mėnesius namą prikėlė naujam gyvenimui. Visi namo gyventojai negali patikėti,jog dar tokių darbščių,maloniai bendraujančių ir kruopščiai bei sąžiningai atliekančių savo darbą žmonių esama.

O kodėl nepagirti?

Anot mano draugės,“buvome prisiklausę  kokios renovuojamų namų kančios (stogas kiauras,,trūkę vamzdžiai užliejo butus, besišlaistantys girti darbininkai ir t.t. ).“Jau pavasarį namo gyventojai sužinojo,jog  namo, esančio Vytauto gt. Nr.140  darbus vykdys UAB „Telšių meistras“.Namo gyventojai nieko nebuvo girdėję  apie šią akcinę bendrovę. Ji dar nė karto nebuvo dirbusi  Palangoje. Anot mano klasės draugės Irenos ,nerimą padėjo išsklaidyti Palangos miesto Komunaliniame ūkyje dirbančios moterys :A.Drakšienė,G.Kerpauskienė,K.Viščiūnienė .“Šių trijų moterų profesionalumas, rūpestis ir noras padėti kiekvienam žmogui, mus visus nuteikė labai teigiamai“,-sakė beveik  visą savo gyvenimą šiame name praleidusi Irena .Kaip pati juokavo,esanti pati jauniausia pensininkė, todėl namo gyventojai dažnai prašo jos pagalbos. Prasidėjus darbams,  gyventojai akylai stebėję kaip ir kas čia vyksta,tačiau ilgai netrukus ,kai pamatė kaip Marius (Mariuku vadinamas) Jonauskas vadovauja savo vyrų brigadai (Marius,kuris pagal „stotą‘ galėtų žaisti krepšinį,visada kalbėdavo labai mažai ir tyliai),abejonės išsisklaidė. Pasak namo gyventojų,Irenos, Aldonos, Genutės, Kęstučio, Audriaus, Alinos, Janinos, Svetlanos ir kt., UAB „Telšių meistras‘ gali didžiuotis turintys tokį darbuotoją.

Tikri žemaičiai

Žmonės pamilo ir labai šiltai bendraujančius ,pareigingus ir puikius savo profesijos žinovus „Gulbinų brigados“vyrus. Tai:R.Gulbinas,A.Nika ir A.Jakimavičius. Anot Irenos,vyrai atvažiuodavo su savo mašinomis dar prieš aštuonias,o darbą užbaigdavo pusę aštuonių vakaro.Darbo vietas ir aikštelę visada palikdavo tvarkingas.Tokių darbsčių žmonių namo gyventojai dar nebuvo matę. Rezultatas aiškus-per tris su puse mėnesio baigta namo renovacija (kai kurių namų renovacija tęsiasi metus laiko).

Gulbinų vyrai,kaip jie patys save vadina, ne tik puikūs savo profesijos meistrai.Jie -šeimos žmonės.Rolandas-šešių vaikų tėvas, Antanas-dviejų, Alvydas-keturių vaikų tėvas.Nei vienam nė į galvą  niekada nebuvo atėjusi mintis emigruoti ir palikti savo šeimas. Namo gyventojai džiaugėsi ir puikiai dirbusia santechnikų brigada, kuriai vadovavo darbų vykdytojas Vladimiras Chromovas.

Kaip mano Irena ,jos namas laimėjo loterijoje.Pasisekė ir kitam namui (Saulėtekio gt. Nr 18).Jau ateinantį pavasarį,laimėjus konkursą , ten darbuosis  UAB „Telšių meistras“ vyrai. Šio namo gyventojai gali būti ramūs.Viskas bus gerai,-sako ji.

Tapti laimingais

Atvirai pasakiusi džiaugiausi mano klasės draugės krykštavimais.Juk namas-ne tik gyvenamoji vieta, kurioje galima pasislėpti nuo liūčių ir vėjų.Jame gimsta ir miršta žmonės. Jo gyvenimas tęsiasi ne vieną dešimtmetį.Namai –tai mūsų visų vizitinė kortelė. Norėtųsi,jog valstybė daugiau kontroliuotų renovacijos eigą Lietuvoje,kad nereikėtų ,ypač vyresnio amžiaus žmonėms ,pergyventi dėl daugelio daugelio dalykų. Man asmeniškai buvo malonus mano klasiokės skambutis ir žinia ,jog viename  nedidelio pajūrio miestelio name visi žmonės vienu metu  tapo laimingais.Štai ir aš, įveikusi ne vieną tūkstantį kilometrų ir spręsdama nesibaigiančią dilemą-kurioje pusėje geriau, šį kartą tvirtai nusprendžiau padovanotus tulpių svogūnėlius sodinti ne Anglijoje, o sugrįžus į namus-Lietuvoje. Tegu gėlės žydi namuose.

Irena Valužė

Laukiu atsiliepimų

Please log in using one of these methods to post your comment:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: